.
storóti, -ója, -ójo.
1. stengtis gauti, parūpinti: Gera lakštingėlei gojely giedoti – jai nereikia arti, nei sėklų storoti. Peržiem storójos arklio. Pats [kvailelis] nuėjo ugnies storótis. Storokis, motynėl, sau dukterėlės, linų verpėjėlės, drobių audėjėlės. Karvelytė eina storotis, tai karveliukas tupi an kiaušinių.
2. rūpintis kuo, stengtis: Mums akysa liepsnoj ugnis, nerimst storojanti širdis. Išnumis storójas dėl savęs, tik ne dėl namo, kuriame gyvena. Turėjau aš vieną tokį gerą žmogų, ans storójos dėl munęs. Tas tai vis už kitus storójasi. Reikia storóties, geriau primygt šiaudai [, dengiant stogą]. Užsidirbo gerai storodamiesys.
išstoróti.
1. išrūpinti: Vedėja išstorójo [vaistų]. Tarnavom, ale kad neišsistorójom pensijos. Kaimo vyrai išsistorójo mokyklę.
2. pasistengti, pasirūpinti: Brolis išsistorójo kryžių, rūmą pastatyti.
pastoróti.
1. pasistengti gauti, parūpinti: Medžių nebepastoróji, nebepasteigi. Jis man vietą pastorójo. Reikia malkos pasistorót. Aš turu dėl žiemos sau pasistoróti duonos.
2. pasistengti: Pasistorok ir padirbsi gerai. Pastorókitės, kad jūs būtuva abudu.
3. įtaisyti. . Teip bijojau, kad vaiko nepasistorótų.
prisistoróti. prisirūpinti, prisigaminti: Prisistorójo žiemai pašaro.
sustoróti. pasistengti gauti, parūpinti: Sustorójo pinigų. Aš pats materijolo neturu: kas nora, kad padirbčiau, tas viską ir susistoró [ja],
sulaksto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.