susukio|ti, susukioja, susukiojo
1. džn. susukti 1: Pirštai susukioti. sngr.: Linai susisukioję (nerauti).
2. džn. susukti 4: Varžtai susukioti. susukiojimas Žiūrėk: [susukti] [susukti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.