švapsė́ti, švàpsi, -ė́jo.
1. švepsėti: Švapsì sau po nosia ir nori, kad kas girdėt [ų]. Nieko nesuprantu, ką ji švàpsi. Ilgai jis švapsėjo pamėlynavusiomis lūpomis.
2. kalbėti, šnekėti: Vien tik švàpsi ir švàpsi. Ar tu čia švapsì, ar šuo loja, tai man vis tiek. Mandras, kad lenkiškai moka švapsėt. pašnibždomis kalbėti (ppr. poterius): Senukė visas vakaras švàpsi poterius.
3. niekus pasakoti, plepėti: Švàpsi kap neėdęs.
pašvapsė́ti, pàšvapsi, -ė́jo. pakalbėti, pataukšti: Jis atejęs nor [s] pašvapsi.
prašvapsė́ti, pràšvapsi, -ė́jo. prašvepsėti: Staiga prašvapsėjo bedantis senukas mokytojas.
sušvapsė́ti, sùšvapsi, -ė́jo
1. sušvepsėti: Mes ne kunigai, – sušvapsėjo bedante burna kiaulių fermos vedėjas Jakimčius.
2. švepluojant susišnibždėti, susitarti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.