svarúoti, -úoja, -ãvo
1. versti linguoti, siūbuoti: Pats svaravo [var̃pą],
pats skambino.
2. spausti, slėgti.
3. ginčytis, kivirčytis: Juodu sto [via] ir svarúo [ja] kelinta valanda. Anuodu svarúojas, t. y. vienas taip nori, kitas kitaip. Tėvas su žentu svarúojas apie gyvenimą, t. y. žentas nori nuo tėvo paveržti.
įsvarúoti
1. įsiūbuoti: Insvarãvęs akmenį kad paleido!. Insisvarãvęs kad daviau ausin! Varpos įsisvaruos, regis, ir aukštai aukštai pakils rš.
2. tr. nusverti: Obuoliai įsvarãvo obelį i parplėšė par pusę. nuspausti: Kol parnešei tą maišą, tai teipjau gerai pečius įsvarãvo.
3. įsismaginti: Kad įsisvarãvo abudu šnekėt, gal kokias dvi valandas tenai prastovėjo. Tai įsisvarãvo lyt – jau kelintą dieną teip merkia žemę.
pasvarúoti.
1. pasiūbuoti, pasmaginti: Žirnulis paėmė lazdą, išėjo kiemą, pasvaravęs kad paleido aukštyn! Pasvaruosiu ir duosiu pro langą. Pasisvarãvęs maž ir peršoksiu.
2. pasverti ranka, nustatyti sunkumą: Kušlius paėmė silkes rankon, pakilojo, pasvaravo.
susvarúoti. surišti, susieti (ppr. arklius): Susvarúok arklius ir palik ganykloj. Mačiau, anandie varė areštantus: visiem susvarúotos rankos. Susisvarãvo arklius, ir kuti per lauką lėkt. Mat susisvarãvo, varlės: kur vienas, ten ir kitas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.