sušvegždėti

švegždė́ti, švẽgžda, -ė́jo.

1. švagždėti 1: Ką tau boba paausin švegždė́jo? buriant, užkalbant šnibždėti, kalbėti: Gal kiek nusmano an tų kortų, tai švẽgžda ir švẽgžda. Jos gi mokėjo kalbėt, švegždė́t. Krūmas lazdynų riešutinis, te vaikščiojo trys mergos, anos švegždėjo, burbuliavo.

2. švagždėti 3: Senelė švẽgžda senoviškai. Anas kai sirgo, nieko negalėj [o] ūturt, tik lūpom kiek švegždė́davo.

3. švagždėti 5: Klauso – kad kas švegžda ant krosnies.
iššvegždė́ti, ìššvegžda, -ė́jo. iššvagždėti 2: Sudrebėjo mergaitė, net jai kalbą užkando, vos iššvegždėjo.
sušvegždė́ti, sùšvegžda, -ė́jo. sušvagždėti 1: Girdėjau, – daugiau lūpom negu balsu, vos girdimai sušvegždėjo merga. Jau baigta, – sušvegždėjo jam Martynas į ausį.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'susvegzdeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv