sušvei|sti, sušveičia, sušveitė
1. sunaudoti šveičiant: Sušveitė visą tepalą.
2. šnek. smarkiai ką padaryti (sukirsti, suvalgyti ir kt.): Sušveitė arkliui per nugarą botagu. Jis sušveitė lašinius. sušveitimas
.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.