šveplénti (-ę́ti), -ẽna, -ẽno. švepluoti:
1. Ana lyg truputį šveplẽna ant kai kurių žodžių.
2. Ką čia šveplenì, kalbėk aiškiai! Bet, kas taip šveplén, tas būrą dar nepažįsta. | Venslavavičiaus [urėdas] tai jau iš tokių prastų Bijeikių šlėktų, tik kad lenkiškai šveplena. Vaikai, girdėjau, vokiškai šveplena.
pašveplénti. šveplenant pasakyti, ištarti.
prašveplénti. šveplenant pratarti: Mirė, – prašvepleno jis.
sušveplénti. šveplenant pasakyti: Supratau, – sušvepleno tasai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.