svetimė́jimas. → svetimėti; kitos kalbos ypatybių įgavimas: Referentas. nupasakojo mūsų pavardžių svetimėjimą ir gadinimą.
susvetimė́jimas. → susvetimėti: Kaimo žmonių santykiai dar neturi susvetimėjimo bruožų, kuriuos jaučiame mieste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.