švèžti, švę̃žta (švẽža. švẽžia. šveñža), švẽžo (švẽžė).
1. darytis nešvariam, skresti: Šveñža stotkai tavo nenušveisti, aptukę.
2. darytis netvarkingam, apsileidusiam: Gavo vyrą, apsileido, šveñža.
apšvèžti, apšvę̃žta (àpšveža. àpšvežia. apšveñža), apšvẽžo (àpšvežė).
1. pasidaryti nešvariam, apskresti: Sako, vaikai purvo nepakela, apkibę, apšvẽžę. Visi pašaliai apšvẽžę, aprūkę, sujuodavę – it pragare! Ana šliuži, t. y. neapšvẽžusi.
2. pasidaryti netvarkingam, apsileisti: Apšvẽžęs toksai žmogus, gera, netvarkos. Gaspadinė, kuri neapsišluoja, ta apšvẽžusi, t. y. šlamštomis aptekusi. Nesteigas ne doro drabužio, visumet apšvẽžęs. Į apšvežusią mergą niekas nė akies neužmes. Namie jis kaip ubagas apšvežęs, net sarmata prieš svetimą žmogų.
apšvẽžusiai. Kad ne jo galva, būtų ir į vestuves apšvežusiai atvažiavę. Apsišvèžti yra apsileisti šlamštomis. būti, pasidaryti apleistam: Ui koki apšvẽžusi ta anos sodyba!
nušvèžti, nušvę̃žta (nùšveža, nušveñža), nušvẽžo.
1. pasidaryti nešvariam, nuskresti: Nušvẽžo drabužiai. Drabužis tavo nušvẽžęs, nudriskęs. Jogasė ta jau nutukusi (nuskretusi), nušvẽžusi par lopetą!
2. pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskursti: Nūšvẽžęs buvo, neprasigyveno. pasidaryti apleistam: Nušvẽžę trobesiai, visi pašaliai apleisti. Plyniejai tapaliai nepritinka butai, kad visi pašaliai y [ra] nušvẽžę.
prišvèžti, prišvę̃žta (prìšveža. prišveñža), prišvẽžo (prìšvežė). būti prišiukšlintam, prišnerkštam: Prišvẽžusi asla, troba nuo nūšlavų, nuo šlamštų.
sušvèžti, sušvę̃žta (sùšveža. sušveñža), sušvẽžo.
1. būti nešvariam, suskresti: Sušvẽžę drabužiai, kad neišskalb [ia].
2. apsileisti, nuskursti: Sušvẽžo, o buvo prakutęs.
3. sumenkti, sukiužti: Ka jau dikčiai sušvežęs, nepagydo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.