sušvičyti
.
švìčyti, -ija (-yja; [K]), -ijo (ćwiczyć).
1. mušti, plakti; . . čvičyti 1: Jis tai negaili arklio – važiuodamas švìčija ir švìčija. Nešvìčyk arklių!
2. smarkiai pjauti (ppr. javus): Bet i švìčijėv [avižas] – net prakaitas par subinę varvėjo. | Gali jau, jei nori, švìčyti (skusti) barzdą.
3. valyti, šveisti: Tėvas švìčija batus, matai, pats neina su naginėms.
4. galąsti: Ans švìčija peilį, t. y. labai galanda.
5. godžiai ėsti, šveisti: Kad švìčija paršeliai!
6. bėgti, šveisti: Kad švìčija par sniegą basas!
7. šlapintis.
apšvìčyti. apmušti, aplupti: Kad apšvìčysiu vyčia par pakinklius, tai žinosi tu man paslaidaut! Ne pro šalį ir bindzalus apšvìčyt.
atšvìčyti. gerokai pamušti, palupti.
įšvìčyti
1. įmušti, įlupti: Įšvičyju.
2. įkyrėti: Žiemą buvo šalta, dabar karštis inšvìčis.
iššvìčyti.
1. išbarti, iškoneveikti: Ta iššvìčijau tą gyvatę – nebapkalbės!
2. iššveisti: Iššvìčijau puodus, katilus, indus spindančiai.
nušvìčyti
1. nuplakti, nučaižyti: Va, paimsiu vytinę ir kad nušvìčysiu! Jau varlį pagavęs kai nušvìčysiu!
2. nusišveisti, nusiblizginti: Nusišvičijau kamašus, ka blizga ka saulė.
3. nuvažiuoti, nudumti: E, tu greitai nušvìčysi!
prišvìčyti.
1. primušti, prilupti: Prišvìčysiu, tai žinosi, kaip mamos oran neprašytei.
2. privalgyti, prišveisti: Prišvìčijau parpelių – pilvas kaip barabonas!
sušvìčyti
1. suduoti, sušveisti: Sušvìčyk paršams, tegu žino, kad į daržą nevalia.
2. pagaląsti: Sušvìčijau peilį, ka ims kaip britva. Ka susišvìčijau, eita kaip par vandenį. Dalgį susišvìčijo su brukšte.
3. suvažinėti kur: Aš du kartus sušvìčijau į Salantus.
4. sulošti: Sušvìčykiam kartoms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.