švìlpčioti, -ioja, -iojo.
1. švilpti 1: Sužeistasis išsitraukė iš kišenės švilpuką ir ėmė švilpčioti. Vaikai birbynėle švilpčiojo. Povilas, švilpčiodamas linksmą melodiją, nusekė paskui ją.
2. švilpti 3: Medyje švilpčiojo varnėnas. Bukutis švilpčiojo įsismaginęs, sakytum, jis vienas girioje gyventų.
3. švilpti 4: Švilpčiojo nedideli laivai. Pervažų bėgiais riedėjo ir švilpčiojo garvežiukai.
4. švilpti 7: Varovų botagai švìlpčiojo ore. Valkus vytkotis (vytas botago kotas) , švìlpčioti gali.
5. švilpti 8: Skeveldros švilpčiojo.
6. švilpti
12.
pašvìlpčioti. pašvilpti
1.
sušvìlpčioti
1. sušvilpti 3: Pagiriuose sušvilpčioja varnėnas.
2. sušvilpti 6: Pūga nurimus, dar sušvilpčioja vėjas, bet jau vis silpnyn, retyn.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.