švìlptelėti, -ėja (-ia. -i), -ėjo. švil̃ptelėti.
1. trumpai sušvilpti lūpomis ar instrumentu: Kai daėjo ing vietą, Jonelis švilptelėjo an švilpynės. Eidamas pro Kedulių kiemą, Petras skardžiai švilptelėjo, pliaukštelėjo botagu ir sulėtino žingsnį. Sandėlininkas tyliai švilptelėjo per dantį. Švìlptelėjau, i nebliko tos baidyklės. Švìlptelėk tu mun į uodegą, aš tavęs nebijau!
2. trumpai sušvilpti. Retkarčiais švilptelėdavo varnėnas. | Paskutinį kartą švilptelėjo prie olos staras.
3. duoti trumpą signalą specialiu įtaisu, sirena: Autobusas švilptelėjo – negarsiai, tik lyg norėdamas išjudinti Kūnelį. Palei Nemuną švilptelėjo garvežiukas.
4. trumpai su švilpesiu sukaukti.
5. greit nuvažiuoti, nuskristi ir pan.: Švilptelėjo rogutės nuo kalno.
6. suduoti, smogtelėti.
7. staigiai, greitai mestelėti, sviesti: Rugių du pūrus viena ranka švilptelėdavo sau ant peties, lašinių pusę svaro iš karto suvalgydavo. Jis švilptelėjo pro langą akmenį.
8. slaptą pasakyti žinią, šnipštelėti. . apkalbėti.
sušvìlptelėti. trumpai sušvilpti lūpomis ar instrumentu: Panašiai vienas sušvìlptelėja, antras, vienas, antras.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.