švitė́jimas. → švitėti:
1. Didesnis švitė́jimas žvakių bažnyčio [je]. Švitėjimas saulės begalinis.
2. Akyse suspindėjo perregimas švitėjimas.
sušvitė́jimas. → sušvitėti
1. Kalba yra toks žmogaus manymo sušvitėjimas, kad tas gali būti išvystas ir kitų jam lygių esybių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.