švolúoti, -úoja, -ãvo (švolas).
1. būti netvarkingam, nerimtai elgtis: Jis visur švolúoja.
2. nerūpestingai, apgraibomis, paskubomis dirbti: Tai netikus merga: ką paims, vis švolúoja. Švolúoja švolúoja, paskui verkia, ka negerai.
3. kalbėti niekus: Kai pradės švolúot, tai nusibosta ir klausyt. Tik jau nešvolúok, širdele!
apšvolúoti. netikusiai ką padaryti.
nušvolúoti. nukalbėti niekus: Jau ji nenušvoluõs ir niekų nenušnekės.
sušvolúoti. netikusiai, skubotai padaryti: Jau tik sušvolãvo – tokis ir darbas. Tie kvailiai savo darbą sušvolavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.