švóti, -ja, -jo.
1. kalbėti niekus, tauzyti, pliaukšti: Plūtas – švója kas nepapuolo. Ir anas niekus švója – nesakytum tėvo sūnus. Susrinkę bobos ir švója. Švója švója, o paskui ir pačiai sarmata. Girtuoklis švója ir pats nežino, ką švója. Užgirs ką, tuoj ir švója visur eidamas.
2. kalbėti prasimanytus dalykus, meluoti: Anas nešvójęs negali gyvent. Nešvój, nešvój kai švojus! Klausyk tu jo, ką anas švója!
nušvóti.
1. nukalbėti niekus: Jau kad nušvójai, tai nė klausyt, nė kitam sakyt! Do šitas duokas tai daug ir nušvója. Švojai švojai ir nušvójai vienan galan.
2. pameluoti: Ana kap kiek ką i nušvója. Tu man nesakyk, anas daug nušvója.
pašvóti. papasakoti prasimanytus dalykus: Pirmiau pašvójo visam kaime, o dabar ginas, kad sakė.
prišvóti.
1. priplepėti: Prišvója žmonės visokių neteisybių. Atejęs prišvójo prišvójo visokių niekų, ir ką tu jam padarysi! Jau šitos bobos ką prišvója, tai tu tik klausyk!
2. primeluoti: Ką tau ana prišvójo?
sušvóti. sumeluoti: Mokytas žmogus negali sušvót. Sušvójo ir neatvažiavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.