švỹkšti, -čia, -tė.
1. išduoti duslų garsą, šnypšti: Jau jūs vanduo verda, švỹkščia. Alus jau švỹkščia, gali išmušt kamštį. Švykšta alus par šulus, t. y. šnypščia. Šlapia malka degdama švỹkščia. In žarjų užlėk – švỹkš, akmenį indegyk ugnėn ir inleisk vandenin – tepgi švỹkš. Bombos tik švỹkščia, tuoj kris. Duona švỹkščia laužant (jei užšutyta) . Dalgis švỹkščia pjaunant. O gal tu taip moki švykšti kaip aš? – supykęs tarė žąsinas. Žaltys tai švỹkščia beveik kap antis. Balsu baido, švykšč [ia]. Gerklėj švỹkščia. Švykščia kaip gyvatė krūme. Kap kirmėlė švỹkščia. ūžti, spengti: Galvon švỹkščia, ūžia, spiegia. birgzti: Švỹkščia kažkap tep tiliponas, čia nesutvarkyta.
2. šnopuojant, švilpiamai alsuoti, švokšti: Susirgo, švỹkštė švỹkštė kelias dienas i nebliko. Senelis, kad greit bėga, tuo švỹkščia. Arklys švỹkšta, kad plėskė smaugia einant prieš kalną. Sesuo Marta švykšdama traukia kvapą. Senis švykšta, jau greit stibynas pakratys. Švykšta švokšta amžiaus gale žmogus susidirbęs. Du bėga, du veja, du švykščia. Po visam švykštu švykšdamys šarpavom namon.
švykštinaĩ. Tuos žodžius motina Dagienė švykštinai iššvykštė.
3. švokščiamai kosėti, švankšti: Aš girdėjau švakšt švakšt ir gerai švykštei.
4. švokščiamai kalbėti, dainuoti. švepluojant kalbėti: Pas mus seni vis tep švỹkščia. Ašašnykai. šnekėdami švỹkščia (s, z taria vietoj š, ž) .
5. švilpti: Piemenai švykščia.
6. gadinti orą.
ne pernýkštė (senýkščia) švỹkštė (švỹkščia) . seniau buvo geriau, dabar prasčiau: Tai ne pernýkštė jam švỹkštė. Nūnykščiai čėsai – ne senýkščia švỹkščia.
atšvỹkšti, -čia, àtšvykštė. švykščiant, šnopuojant ateiti: Ir dabar àtšvykštė į Kalnalį.
iššvỹkšti, -čia, ìššvykštė. švykščiamai ištarti, pasakyti: Tasai „tu“ nebebuvo ištartas, bet iššvykštas.
nušvỹkšti, -čia, nùšvykštė
1. švilpiant, švykščiant nulėkti: Pliūpteli šūvis… Nušvykščia viršum galvos šratai.
2. nusirgti, nusikamuoti dusuliu.
3. švykščiamai pasakyti: Jis pro nosį kažką nùšvykštė ir nuėjo.
4. nusigyventi, nusibaigti, suprastėti: Tas latras jau visai nusìšvykštė. Ta merga į antrą metą tep nusìšvykštė, ka vyrai nė šokt nevesdavo. Tiek nusìšvykštė, kad pažyt negalì.
5. nusitrinti, apiplyšti, nusidėvėti: Jau jo drabužiai visai nusišvỹkštę.
pašvỹkšti, -čia, pàšvykštė.
1. kiek šnypšti: Gyvatė pašvỹkš.
2. pašvilpti (knarkiant): Senis knarkė net pasišvykšdamas pro nosį.
3. paleisti vidurių dujas: Jis biškį pàšvykštė.
prašvỹkšti, -čia, pràšvykštė.
1. pralėkti švykščiant: Būrelis ančių prašvykščia viršum galvos.
2. švykščiamai pratarti: Kas atsitiko? – vos prašvykštė Ilžė.
sušvỹkšti, -čia, sùšvykštė.
1. sušnypšti: Uždegta žibinkštukė sušvykšdavo ir užsižiebdavo blankia, gelsva liepsnele. Sùšvykštė geležis.
2. turėti švykščiamą alsavimą, būti dusulingam: Ale ans gatavai buvo sušvỹkštęs.
3. švykščiamai pasakyti: Nesikabink… – sušvykštė jis į pagalvę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.