švyturiúoti, -iúoja, -iãvo. švỹturiuoti, -iuoja, -iavo.
1. šviesti, švytėti: Tą patį vakarą Minkštimo trobelėje ilgai švyturiavo žiburys. Kaži kas švyturiúo [ja] tokie žiuburiai. Iš tolo tik keli žiburiai švyturiãvo. Ant eglutės žvakelės švyturiuoja. Dar kur ne kur švyturiavo blėstančios gaisrų pašvaitės. | Jos akys kaip žvaigždės švyturiãvo.
2. žybčioti, švysčioti: Švyturiúoja pagal bulbes naktį. eiti pasišviečiant žiburiu: Žiūrėk, kas ten par lauką švyturiúoja.
2. blizguliuoti, bliksėti: Ne saulė šviečia, tai plieno kardai prieš saulę švyturiuoja. Upelis švyturiavo saulės spinduliuos.
3. šmėkščioti, mirguliuoti: Skaitau bešvyturiuojančius palei langą telegrafo stulpus. Grakščios kojytės tik švyturiuoja, tik kaitina kraują.
4. tabaluoti, suptis: Kaip tos baidyklės švyturiãvo, visi paukščiai pralėkė pro šalį.
pašvyturiúoti. kiek pašvytuoti, pažiburiuoti: Jis pašvyturiãvo pašvyturiãvo, susigręžė i nuvažiavo.
sušvyturiúoti.
1. suspindėti, sublizgėti: Dirvos seniai ilsisi – nei žagrė jų judina, nei dalgė nesušvyturiuoja.
2. trumpai pasirodyti kam ryškiam, sušmėkščioti: Galop sušvyturiavo balta skrybėlė. | Retkarčiais akyse sušvyturiuoja neaiškus motinos paveikslas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.