sutalaškuoti
talaškúoti, -úoja, -ãvo. tàlaškuoti, -uoja, -avo.
1. judinti į šalis (indą su skysčiu), teliūskuoti: Netàlaškuok to pieno, testovie! Netàlaškuok – išliesi! Netalaškuok tų pamazgų su puodu – visas apsilaistysi. Ar pienas, ar vanduo iš viedro nešant tàlaškuojas. Vežant alui vandenį, reikia saugoti, kad nesitalaškuotų – alus nerūgs. Viduj grobų tàlaškuojas vanduo. Vanduo butelko [je] tàlaškuojas, kai bėgi. | Ką tu, žmogus, gali dirbt, ka pilvas talaškúojas, ka valgyt prašo. Pilvas tàlaškuojas bėgant. taškyti: Jis kad talaškúoja, ranką į vandenį įkišęs, kad net gražu. Motin, subark vaiką, ko jis ten prie prūdo vyčia vandenį talaškúoja. Tiras tuojau dešiniąja letena siekė į vandenį ir ėmė jį talaškuot.
2. taškytis, teškentis: Arkliai vėl pasijudino, talaškuodami vandeny, siekiančiame vežimų ašis. Įsikabino į alksnį ir talaškúojas. Vaikai po pelkę tàlaškuojas. O čia dar tėvas ėmė šaukti, kad traukinys tuoj tuoj ateis, visi susės, o mes po tiltu besitalaškuoją. Meškėnas labai mėgdavo talaškuotis vandenyje. Dugne, ties švariais žvirgždais, talaškuojasi didelė marga lydeka. Ilgai ji talaškavosi vėstančiam vandeny. Vartėmės, talaškavomės po upelį.
3. įmerkus ar į vidų įpylus skalauti, plauti, skalanduoti: Išplautos šarme vilnos sudedamos į pintinėlę ar rėtį, paneriamos į vandenį su pintinėle ir talaškuojamos, kol išsiskalauja. Talaškúoja, skalauna grobus. Lenkiasi prie kibiro. Kiša į jį skurlį. Talaškuoja. Cigonas kubilą pasistatęs, savo sermėgą įsidėjęs ir mina, talaškuoja kubile.
4. banguojant, plakantis teškenti. Atsigulu pakrašty ežero, tai kad gera, kai vilnia talaškúoja. Į putas pavirto jūrios, ėmė talaškuoti vilnys. Arkliai prunkščia, vanduo talaškuoja [važiuojant per upę]. Už medžių talaškuoja jūra. Ežeras smarkiai talaškavosi, vilnys kilo į debesis. Vanduo talaškãvosi į valties šonus.
5. plaikstyti, judinti, plakti: Žiemą, kai pučia vėjas, tai sniegas taip ir eina pro visur, baltai prigalanda žalosios rūmo pakraščius, plaka, talaškuoja gūnią.
6. kadaruoti, maskatuoti, lazgurti: Mergos šlapi marškiniai tàlaškavo.
7. plepėti, taukšti: Susejusios bobos betàlaškuoja nėkus.
8. tuksėti, plakti. Jis paėmė laišką, dar kartą perskaitė, vėl pradėjo talaškuoti širdis.
9. sunkiai eiti, klampoti: Antai kokia boba tàlaškuoja. Ans ir tokiu laiku tàlaškuo [ja] į miestą.
10. talakuoti 1: Traukinys, išnėręs iš miško, talaškavo per jūruojančius laukus.
11. vaikštinėti, bastytis, valkiotis: Talaškúo [ja] po jomarką žmonys lig vėlumo.
ištalaškúoti
1. išteliūskuoti 1: Ištalaškãvo visą [v] andenį. Ištàlaškuotas, išpliauškintas [parduotuvės pienas] po kanas – negali tokio nuryti. Kol parnešiau pieną, ta (tai) ka išsitalaškavo!
2. išmindžioti, ištrypti: O vakare, kai užgenam bandą, kai ima žengti karvės, šokuoti avys, kai pasileidžia bliaudami ėryčiai – tuoj ir vėl ištalaškuoja viską, išplaka, išpliurpina.
nutalaškúoti
1. nugairinti: Tiktai [Juozapo] rudinė išsišėrusi, vėjų nutalaškuota, sulenkimuose pradilusi.
2. nukabti, nukarti: Gūnia durų properšoj nusitalaškavusi žemyn lyg persiplūkusios bobos sijonas.
3. nubėgti: Nutalaškãvo karvės į paupį gerti.
4. bėgiojant nuvargti, nusivaryti: Kitas [ėrytis],
nusitalaškavęs iki paskutiniųjų, sustodavo vidury gatvės sustyręs, apakęs, daugiau panašus į purvo tumulėlį negu į gyvą padarą.
patalaškúoti
1. pateliūskuoti 2: Koks ten vyrų plovimas – patàlaškuo [ja] patàlaškuo [ja].
2. pasitaškyti, pasipliuškenti: Greitai apsivilkęs, pasitalaškavęs šaltame vandeny, nusileido kartu su dėde pusryčiauti.
3. pajudinti: Jis pabandė trečią sykį ir norėjo kaip reikiant patalaškuoti varpelį.
partalaškúoti. talaškuojant, teliūskuojant parnešti: Partàlaškuok pieną, pamilžau [karvę].
sutalaškúoti
1. suteliūskuoti 1: Nesutalaškúokit alaus! Sutalaškavo vandenį ranka.
2. banguojant, tekant, plakantis tekštelėti, supliuškėti: Vanduo sutalaškavo.
3. sumosuoti, sulapatuoti: Pamatė [Mendelis] pasistumdymą, net skvernais sutalaškavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.