sutamsinti
támsinti (-yti), -ina -ino. tam̃sinti. tamsìnti, -ìna, -ìno J
1. daryti tamsų, prastai apšviestą, temdyti: Graži obelaitė palangėj ažaugo, ale támsina. Reikia vengti tokių užuolaidų, kurios patalpas tamsina. daryti neryškų, prastai matomą: Kad per mylią dūmai nei debesiai pasikėlę saulę su žvaigždėms ir šaltą mėnesį tam̃sin. Šešėlis tamsino josios veidą. Dūmų kamuoliai tamsino dangų. Jėzus kad dvasią išleido, saulė savo tamsin veidą.
2. užstoti šviesą, tamsuoti: Atsitrauk nū lango, tam̃sini. Netámsyk, eik nuo lango! Tu titai man támsini! Atsoj nuog lango, bo man támsini. Paliauju tamsint.
3. daryti tamsesnės spalvos: Tamsinti, tamsesnę varsą daryti. Geležiniai indai labai tamsina dažomos medžiagos spalvą.
4. daryti blogai regintį, nešviesų. Aš pirmiau rašiau i skaičiau gerai, dabar akeles jau támsina. Akys támsinas.
5. vėlinti, tamsos sulaukti: Kam tamsinaĩ su tuo darbu, t. y. kodėl su šviesa nedirbai?
6. daryti tamsų, neapsišvietusį: Támsinti liaudies sąmonę. Rodosi, didžiausis laikas būtų tokiu būdu tamsinamuosius ir klaidinamuosius brolius gelbėti. Nemato, kad jie ne tamsino, bet švietė ne tik dvasiškuose, bet ir pasauliškuose dalykuose!
7. vaizduoti neigiamai, juodinti: Karoniarai (užkariautojai) painioję, tamsinę ir iškraipydavę faktus savo naudai, mūsų skriaudai.
8. daryti labiau redukuotą. U atsirado dėl n, kuris tamsina garsą.
támsinamai. Nosiniai visada tamsinamai veikia aplinkinius balsius.
aptámsinti.
1. padaryti tamsų, prastai apšviestą, aptemdyti: Aptamsinu, aptemdinu, tamsų padarau, aptemu. Pūstelės [vėjai],
privarys debesų, aptamsins pasaulį, pralydins ir vėl sustoja. Ir išliejo penktas angelas kaušą savo ant sosto bestijos, ir stojos karalystė jos aptamsinta. Ko sėdit apsitámsinę? padaryti neryškų, prastai matomą: Aptamsinaĩ mumis, atimdamas žvakę. Saulė aptámsin žvaigzdes. Šarančiai kaip debesys aptamsina dangų. Visas žvakes dangaus eš ant tavęs aptamsinsiu ir tamsybę padarysiu tavo žemėje. | Dvasia š [venta] ineis ing tave, ir mačis aukščiausiojo aptamsins (pridengs) tave.
2. apsiblausti: Akis apsiūksto, apsitámsina.
3. pasidaryti be nuovokos, susilpnėti, aptemti: Jo protas apsitámsinęs, aptemęs.
4. padaryti tamsų, neapsišvietusį: „Saulė“. tada neapšviečia lietuvių, bet anuos aptamsina. Biednūmenė buvo dideliai aptam̃sinta.
ištámsinti. padaryti tamsios spalvos: Konduktorė tyliai kiūtojo savo kertėj, pergedusiu nuo karščio veidu, prakaito ištamsinta nailonine bliuzele.
nutámsinti.
1. padaryti ne tokį šviesų, ryškų, blogiau matomą, aptemdyti: Tekėjo mėnulis, apačioje menko debesėlio nutamsintas.
2. padaryti per daug tamsios spalvos: Nutámsinau dažus.
patámsinti (-yti;).
1. padaryti tamsesnį, blogiau apšviestą: Medžiai arti langų patamsina kambarį.
2. padaryti tamsesnės spalvos: Akulioriai patam̃sinto stiklo. Patámsinti paveikslą. Patamsyk vilnas. Šarmai patamsina spalvą. Veidą pudra išsibaltinusi, antakius juodu teptuku pasitamsinusi.
3. padaryti per tamsų.
4. padaryti ne tokį darnų, pabloginti: Ta kova patamsino santykius tarp abiejų kraštų.
pértamsinti. šviesoką padaryti tamsesnės spalvos: Mėlsvą galima pártamsyti į mėleną. Pártamsyti gijas.
pritámsinti. padaryti kiek tamsesnį, menkiau apšviestą: Prilenktos eglių šakos pastogę lengvai pritamsintą padarė. Augdamos pritamsintos, pušys išsilaiko 3 – 4 metus, o vėliau pradeda gelsti, skursti ir žūva. padaryti ne tokį ryškų, menkiau šviečiantį: Ir … maža debesis pritamsina saulę.
sutámsinti.
1. padaryti tamsesnį, blogiau apšviestą.
2. padaryti per tamsų (dažant).
3. padaryti tamsesnį, neapsišvietusį.
4. padaryti nelabai aiškų, suprantamą: Tokie raštaženkliai būtum tikros mįslės ir sutam̃sintum aiškią sąstatą mūsų kalbos.
5. padaryti labiau redukuotą. Rytiečiai minėtųjų. nekirčiuotų ir kirčiuotų tvirtagalių dvibalsių komponentus labai supanašino: pirmąjį susiaurino, sutamsino, o antrąjį labai pailgino.
užtámsinti
1. padaryti tamsų, blogai apšviestą, užtemdyti: Ažutamsinu. Medžiai ir krūmai neturi užtamsinti gyvenamųjų patalpų. Narvelis, kuriame laikomi bandomieji triušiai, užtamsinamas. Moma baras, kam virtuvę užtámsinom, sako, tamsios [užuolaidos]. Užsitámsinai i rašai – tik akių gadinimas. uždengti, kad nepraeitų šviesa, padaryti nepraleidžiantį šviesos: Langus užtam̃sydavo i sėdėdavo prie mirusio. Ažtámsino kuom stiklą [ir žiūrėjo į saulę]. padaryti neryškų, prastai matomą: Šitai debesis šviesus užtamsino juos. Nesa anys. apdengė žemę ir ją užtamsino. | Ir galybė Aukščiausiojo užtamsins (pridengs) tav. [Kristaus garbę, ] kaip anys. bylo, užtamsina mišia, nuopelnai mūsų ir įvadinimas šventųjų.
2. užstoti šviesą, užtamsuoti: Neužtámsyk man – aš nematau dirbt. Neažtam̃sin' lango, vaikas negal' rašyt. Žvakė – užtam̃sinai atsistojęs, nemato žmogus rašyti.
3. padaryti neregintį, nematantį. Testo [ja] akys jų užtámsintos, idant neregėtų.
4. padaryti neaiškų, atitolusį nuo tiesos: Idant tasai šviesumas tikėjimo, paklydimais heretikų arba dūmomis pasaulio nebūtų užtamsintas. Šitie, kurie nuodėmėse gyvena, tamsybių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesybėn, o jog išmintį ir širdį užtamsintą tur.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.