sutarmė̃.
1. sutartis, kontraktas: Sutarmę darau. Ot sutarmėje su lenkais jis. neatsisakys mušti juosius.
2. taika, sutikimas: Tarp jūsiškių vaikų buvo begalinė sutarmė̃. Daugumas jau pradeda suprasti vienybės ir sutarmės reikalą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.