sutar̃tinas, -à.
1. atliekamas sutariant, susiderinant, darniai: Viena kuopa pasižymėjo ypač gražia eisena, sutartinu dainavimu. Griaudėjo ne visai sutartina daina.
sutartinaĩ. Geros velėtojos skalbdamos muša kultuve sutartinaĩ, net gražu klausyt. Varpai skamba labai sutartinai ir labai švelniai. Kitur vėl suskamba merginų tęvi balsai, traukią sutartinai. Žingsniavo jie nors neišsirikiavę, bet sutartinai.
2. vieningas.
sutartinaĩ. Sutartinaĩ gyventi. Nemokame sutartinai dirbti visuomenės darbo. Sutartinai kovojo ir visi kiti dalgininkai, gindami ne tik savo, bet ir savo draugų gyvybę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.