tašinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. tašyti:
1. Su kirveliu vaikščiok, tašinė́k. Lyg jai kažkas kuštėjo ausin, kad išėjusi pamatys vyrą tašinėjantį, kaip būdavo, skiedryne.
2. Vieną dieną senukas įsineša į vidų juodalksnio kaladę ir pradeda kažką tašinėti.
aptašinė́ti. aptašyti
1. Mes čia ant to pasaulio kaip gyvieji akmenes teip budavotumbimės… ir priešumus daiktamus… hebliavot, aptašinė́t… duotumbimės.
ištašinė́ti. ištašyti 3: Kiauras dienas tekino jisai stebules pašiūrėje, ištašinėjo stipinus.
patašinė́ti. patašyti
1.
pratašinė́ti. kiek tašinėti: Vasarą turi eit tuos kelmus pratašinė́t.
sutašinė́ti
1. sutašyti
1.
2. daugelyje vietų įkirsti, apkapoti: Beržas prie kelio vaikų sutašinė́tas.
užtašinė́ti.
1. užtašyti 1: Pas mus [štakietus] užtašinė́j [o] iš abiejų šonų.
2. užtašyti 4: Stiprus buvo – užtašinė́j [o] bernam.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.