temė́ti, -ė́ja, -ė́jo. tamsoje būti. . Jau ana naktis praėjo, kurioj visas sviets temėjo, ižganymo neturėjo.
aptemė́ti. pasidaryti kiek atsilikusiam, tamsokam: Aptemė́ję žmonys.
atitemė́ti. tamsiam, juodam ateiti, atjuoduoti: Tu atajuodėjai, tu atatemė́jai kai juodas debeselis.
sutemė́ti.
1. sutemti: Temo temo sutemė́jo, vakarėlis jau atėjo.
2. suvirsti, susigrūsti: Sutemė́jo visi pirkion paskui jaunuosius. Tik sutemė́jo svotai atšlaime i varekui.
užtemė́ti. ateiti, įvykti kam nemaloniam, nelaukiamam: O ir užtemėjo nelaimės adyna, sumynė vainiką į juodą purvyną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.