teškė́jimas. → teškėti:
1. Nuo tos šypsenos, rodos, pašviesėja kambaryje ir nebesigirdi teškėjimo į stiklus. Ištižusios žemės teškėjimas po kojomis. Pasigirdo vilnių teškė́jimas.
2. Tyliai skambina rudens simfonija apie lytaus teškėjimą juodomis naktimis.
apteškė́jimas. → apteškėti.
nuteškė́jimas. → nuteškėti 2: Gontus tašydavo, kad būtų karpukai apačio [je],
nubėgimas, nuteškė́jimas vienodas.
suteškė́jimas. → suteškėti 5: Miesto išpūstyjimas, suteškė́jimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.