sutimpčioti

tìmpčioti, -ioja, -iojo. tempti.

1. protarpiais lengvai tampyti, timpsėti: Ans atvarslus timpt patimpt tìmpčio [ja]. Palengviau suk ir netìmpčiok. Sėdi sau [bričkoje],
šikšnines vadžias timpčioja. Ir jis kėlė botagą, timpčiojo vadžiomis, norėdamas greičiau ištrūkti iš kaimo. Čiupinėjo jai. slėpsnas, tešmenį, timpčiojo papus, lazgino uodegą. Motina tylėjo nukaitusi, o aš timpčiojau ją už rankos, kad eitumėm namo. Ji timpčiojo savo vyrą už skverno. Juodasis Bigė tyli. Nebetimpčioja smunkančių kelnių. | Audė, kol vienas dantis betìmpčiojo: skieto visus dantis išdaužė. Skubėkiat, auskiat, kol vienas [dantis siūlą] betimpčio [ja].

2. spazmiškai trūkčioti, traukyti (s): Tìmpčio [ja] timpti timpti, kad virpa. Nuo žargstymo tìmpčio [ja] kojų gyslos. Teip buvau nuvargęs, kad gyslos pradėjo tìmpčioti. Širdis visą laiką timpčioja. Ir jam pasidarė nejauku. Jo lūpa kažko ėmė timpčioti. Juodi jo ūsiukai pasišiaušia, apatinė lūpa nervingai timpčioja. Kada blakstėna kairiosios akies timpčioja, kas nors mirs iš giminės. Darbuosuos, kol paskutinioji betìmpčios. Teip tìmpčio [ja] manie tą koją, al kaip tempa, kas čia i bebūs – gausu eiti py gydytojo. Dar varlei gyslas timpčio [ja] – nepadvėsė. Jau pamokslo metu jo palūpis pradėjo timpčiotis.

3. judinti, kilnoti: Ko daba tìmpčioji palūpį?! Kaklą timpčioja, mirksi, barzdą krato, bet pavardės niekaip neprisimena. Jaučiu: timpt timpt – koją tìmpčioja.

4. judėti: Linksmam tam balsui krūmaliūse atsiliepus, nė viena kenklė netimpčiojusi neliko, tūlyd visi apsukuo ugnies šokti suniko. Atsigėręs drožk po savam, jaunųjų kojos jau timpčioja. Rankos ir kojos taip ir timpčiojos.
už liežùvio tìmpčioti raginti, versti kalbėti: Taip ir timpčiok už liežuvio lyg mažą vaiką.
patìmpčioti. kelis kartus timptelėti, patampyti: Patimpčiok virvę, ar truks. Pranys patimpčiojo vadeles, ir risokas pasileido bėgti. Patimpčiojęs armoniką užmigo. Senukas kalbėjo, smunkančias kelnes į viršų pasitimpčiodamas.
pritìmpčioti. pakankamai timpčioti.
sutìmpčioti

1. timptelėti, truktelėti: Arkliai sustoja. Andrius perlieja botagu, arkliai sutimpčioja viržius, suprunkščia ir vėl sustoja. Ir tiktai vienas vaikų sutimpčiojo motiną už rankos, smalsiai paklausė. Vaikinas sutimpčiojo vadeles norėdamas jį. apgręžti.

2. spazmiškai sutrūkčioti: Senė dažniau sutimpčiojo lūpą, ėmė mirksėti akimis. Lūpos kietai susičiaupia, sutimpčioja.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tìmpčioti, </b>-ioja, -iojo. tempti. <br/>1. <span class="explanation">protarpiais lengvai tampyti, timpsėti: </span> Ans atvarslus timpt patimpt tìmpčio [ja]. Palengviau suk ir netìmpčiok. Sėdi sau [bričkoje], šikšnines vadžias timpčioja. Ir jis kėlė botagą, timpčiojo vadžiomis, norėdamas greičiau ištrūkti iš kaimo. Čiupinėjo jai. slėpsnas, tešmenį, timpčiojo papus, lazgino uodegą. Motina tylėjo nukaitusi, o aš timpčiojau ją už rankos, kad eitumėm namo. Ji timpčiojo savo vyrą už skverno. Juodasis Bigė tyli. Nebetimpčioja smunkančių kelnių. | Audė, kol vienas dantis betìmpčiojo: skieto visus dantis išdaužė. Skubėkiat, auskiat, kol vienas [dantis siūlą] betimpčio [ja]. <br/>2. <span class="explanation">spazmiškai trūkčioti, traukyti (s): </span> Tìmpčio [ja] timpti timpti, kad virpa. Nuo žargstymo tìmpčio [ja] kojų gyslos. Teip buvau nuvargęs, kad gyslos pradėjo tìmpčioti. Širdis visą laiką timpčioja. Ir jam pasidarė nejauku. Jo lūpa kažko ėmė timpčioti. Juodi jo ūsiukai pasišiaušia, apatinė lūpa nervingai timpčioja. Kada blakstėna kairiosios akies timpčioja, kas nors mirs iš giminės. Darbuosuos, kol paskutinioji betìmpčios. Teip tìmpčio [ja] manie tą koją, al kaip tempa, kas čia i bebūs – gausu eiti py gydytojo. Dar varlei gyslas timpčio [ja] – nepadvėsė. Jau pamokslo metu jo palūpis pradėjo timpčiotis. <br/>3. <span class="explanation">judinti, kilnoti: </span> Ko daba tìmpčioji palūpį?! Kaklą timpčioja, mirksi, barzdą krato, bet pavardės niekaip neprisimena. Jaučiu: timpt timpt – koją tìmpčioja. <br/>4. <span class="explanation">judėti: </span> Linksmam tam balsui krūmaliūse atsiliepus, nė viena kenklė netimpčiojusi neliko, tūlyd visi apsukuo ugnies šokti suniko. Atsigėręs drožk po savam, jaunųjų kojos jau timpčioja. Rankos ir kojos taip ir timpčiojos. <br/><b> už liežùvio tìmpčioti</b> <span class="explanation">raginti, versti kalbėti: </span> Taip ir timpčiok už liežuvio lyg mažą vaiką. <br/><b>patìmpčioti</b>. <span class="explanation">kelis kartus timptelėti, patampyti: </span> Patimpčiok virvę, ar truks. Pranys patimpčiojo vadeles, ir risokas pasileido bėgti. Patimpčiojęs armoniką užmigo. Senukas kalbėjo, smunkančias kelnes į viršų pasitimpčiodamas. <br/><b>pritìmpčioti</b>. <span class="explanation">pakankamai timpčioti. </span> <br/><b>sutìmpčioti</b><br/>1. <span class="explanation">timptelėti, truktelėti: </span> Arkliai sustoja. Andrius perlieja botagu, arkliai sutimpčioja viržius, suprunkščia ir vėl sustoja. Ir tiktai vienas vaikų sutimpčiojo motiną už rankos, smalsiai paklausė. Vaikinas sutimpčiojo vadeles norėdamas jį. apgręžti. <br/>2. <span class="explanation">spazmiškai sutrūkčioti: </span> Senė dažniau sutimpčiojo lūpą, ėmė mirksėti akimis. Lūpos kietai susičiaupia, sutimpčioja.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.