timpsė́ti, tìmpsi, -ė́jo.
1. timpčioti 1: Nubudęs žydas ėmė vadeles timpsėt ir lūpom čepsėdamas ragino arklį. Senė timpsi mane už rankovės – aš nesijudinu, burnos nepraveriu.
2. tempiant, traukiant, velkant trūkčioti: Rambus arklys tìmpsi, neveža greitai.
3. timpčioti 2: Lūpa sudrebėjo ir ėmė timpsėti. Nors ir nebeverkia jau, bet vis dar konvulsiškai tebetimpsi visas kūnelis. Man vis akį teip tìmpsi, traukia, kad užeina – kad plasta blakstiena.
4. timpčioti 3: Ar audi, dukrele? – Audžiu audžiu, močiute, tik kad viena gijelė ir ta pati tìmpsi, tuo nutrūks.
sutimpsė́ti. sutimpčioti 2: Šuva, pakraipęs galvą, sutimpsėjo, tarsi dar norėdamas pagriebti oro. Pradėjai išvedžiot, radai dėl ko … – sutimpsėjo Magdžiaus lūpos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.