.
tir̃linti (-yti), -ina, -ino. tìrlinti
1. dūduoti, griežti, birbinti: Su klernotėliu tìrlina. Klarnetą tir̃lino. Vaikai – vienas birbynę megina, antras gaidžiuku gieda, trečias arkliuku tirlina, pūsdamas į uodegą. Einam pašokti, jau muzikantas tìrlina. Ar ne geresnė muzika už tą, kur per radiją tirlina? Uodas tìrlina vamzdelį, net girelė bunda. | Bėgių sankryžose tirlino iešmininko švilpukas.
2. plonai verpti: Jau, rodos, ir aš tìrlinu, o audeklas nebus toks plonas. Jau tep tir̃lina, tep tir̃lina verpdama.
ištir̃linti.
1. plonai suverpti.
2. iškulti: Dabar kai sausa gerai, greit ištìrlysme.
nutir̃linti. nuploninti verpiant: Visai siūlą nutìrlino. Ka tu čia nutìrlinai – vienur kai žvirblio galva, kitur kai musės žarna.
patir̃linti. pagriežti: Tu papūsk, aš patir̃linsu.
sutir̃linti. sugriežti: Ir tuoj armonika sutirlina jau priemenėj, o keli prikimę balsai užtraukia piemenų lotinę. Armoniką sutirlinęs, liūdnai, bet iškilmingai užgiedojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.