tralialiúoti, -iúoja, -iãvo. tràlialiuoti, -iuoja, -iavo.
1. linksmai dainuoti (ppr. be žodžių, tik refreną „tralialia“) ; šūkauti: Piemenys pargydami tralialiúo [ja]. Jis įkaušo pas Vaikutį ir tralialiúoja. Juk išaušus tesugrįžo tralialiuodami. Anoj pusėj beržynėlio tralialiuoja, šokinėja.
2. čiulbėti, čyrenti: Dar nebuvo jam pasitaikę matyti, kad vieversys tralialiuotų viršum jūros. Paukščiai gieda, tralialiuoja, balno [ja] broliai žirgelius.
nusitralialiúoti pavargti bedainuojant, nusidainuoti: Šeštadieniais smuklėj nusigėręs, nusitralialiavęs, vėl broliavosi su jais.
sutralialiúoti. sučiulbėti, pragysti: Sutralialiavo kažkoks nežinomas paukštelis.
užtralialiúoti. linksmai uždainuoti (ppr. be žodžių, tik refreną „tralialia“): Primovę (prisigėrę) išėjo, kad užtralialiãvo ant vieškelio! Kažkas aukštu, spangiu balsu linksmai užtralialiavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.