trepučiúoti, -iúoja, -iãvo. trypčioti, mindžiukuoti vietoje: Trepučiúoja arklys [baidydamasis] per tiltą. Kumelys trepučiúoja, nenustovi, kad lėkt.
nutrepučiúoti. trepsint nueiti, nutrepsėti: Juozas nutrepučiãv [o],
numindžiukav [o] pro kluoną pašlaitin.
patrepučiúoti. kiek patrypčioti vietoje, patrepsėti: Kazys sulėtino žingsnį, patrepučiavo vietoj ir – atgal. kiek pašokti.
sutrepučiúoti. sutrepsėti 1: Pas duris sutrepučiuoja senyvas žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.