.
trepúoti, -úoja, -ãvo.
1. minti, trypti: Aš dėl pasogelės šitą kelią keliavau, aš dėl merguželės šitą purvynelį trepavaũ.
2. trepsėti: Trepúoja an gonkų – greičiau atdaryk duris! Damos šūkčiojo besigarsiuodamos ir trepavo kojomis.
3. vaikštinėti: Ko tu čia trepúoji be reikalo?! | Jo. trepúota, žemė kraują sugėrė.
4. trypinėti, tupinėti: Ji ilgai trepavo apie ligonį.
aptrepúoti.
1. aptrypti, apmindžioti: Mano šakos kirviais apkapota, mano šaknys kojom aptrepúota.
2. aptrepsėti 3: Šiandiej daug aptrepúota, pavargau.
ištrepúoti. ištrypti: Daboja – kviečiai ištrepúota, sumindžiota.
patrepúoti. patrepsėti 1: Patrepúoji, kojos atsidega, o kulnus (kelius) vis tiek gelia. Šokam, seni, patrepúojam dar.
sutrepúoti
1. sutrypti, suminti: Visos uogos sumintos, sutrepúotos. Sutrepãvo vainikelį juodan purvynelin.
2. trypiant atimti gyvybę: Užlėkė an jo ir sutrepãvo [arklys]. Maž jį. sutrepuõs arkliai. Koja aš jį. sutrepavaũ.
3. sutrepsėti
1.
užtrepúoti
1. užtrypti, užmindžioti (ppr. negyvai): Vieną vištuką pati višta užtrepãvo. Pagavo slūgos gaidį i ansviedė tvartan, arkliuosan, – sako, – maž ažtrepuos arkliai.
2. užsilaukti: Jau tu turbūt užsitrepavaĩ?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.