triaũbti, -ia, -ė.
1. su garsu godžiai gerti, sriaubti, maukti: Karvė triaũbia i šaltą [v] andenį. Triaubsì triaubsì, kol plyši.
2. smarkiai gerti svaiginamuosius gėrimus, maukti: Jonas gerai triaũbia alų. Girtuoklis degtinę triaũbia vis tiek kap [v] andenį.
ištriaũbti, -ia, ìštriaubė.
1. godžiai išgerti, išsriaubti: Ìštriaubė kaip už ausių. Nujojau arklį girdyt, tai maniau, kad visą upę ištriaũbs. Tris viedrus karvė ìštriaubė. Ìštriaubė karvė ceberką pamazgų.
2. išgerti svaiginamųjų gėrimų, išmaukti: Na, anas pusbutelį par kelius klokšnius ištriaũbia!
patriaũbti, -ia, pàtriaubė.
1. godžiai sriaubiant kiek pagerti.
2. kiek gerti svaiginamųjų gėrimų.
pritriaũbti, -ia, prìtriaubė. godžiai sriaubiant prisigerti: Karvės sūdyto [v] andenio pritriaũbę kad ėda, kad ėda. Prìtriaubiau giros, net pukši.
sutriaũbti, -ia, sùtriaubė. godžiai sriaubiant sugerti, išmaukti: Tu gi vieną [stiklinę] sùtriaubei, daugiau nori?
užtriaũbti, -ia, ùžtriaubė. daug ko užgerti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.