tribilúoti, -úoja, -ãvo. trìbiluoti, -uoja, -avo
1. tribuliuoti.
2. smarkiai judėti, spurdėti, blaškytis: Tribilúoja parkritęs vaikas. Netribilúok tep, ba negaliu pašino ištraukt. Tribilúoja paršas, jei nepataiko širdin.
3. nesparčiai, vietoje ką dirbinėti, tripinėti: Marytė tik trìbiluoja trìbiluoja, o nieko gero nepadaro. Dirbk netribilãvęs!
4. greitai (ppr. niekus) kalbėti, plepėti: Tribilúoji be perstojo. Netrìbiluok tep – suprast nemožna! Ką tu niekus tribilúoji?!
5. dainuoti, tralialiuoti: Mergos suėję rėkoja, tribilúoja visokias dainuškas.
sutribilúoti.
1. sutabaluoti kojomis, suspurdėti: Kiaulė sutribilavo kojomis kelis kartus ir liovėsi.
2. paskubomis, atmestinai ką padaryti: Sakiau, kad tu iž valios linus rautai, o dar̃ sutribilavaĩ sutribilavaĩ – pusė linų liko nenurautų.
3. greitakalbe neaiškiai sukalbėti, suburbuliuoti: Sutrìbiluoja, kad suprast neina. Sutribilãvo – nieko nesupratau.
užsitribilúoti užsijuokti: Jau tu tę užsitrìbiluosi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.