trioškė́ti, trióška, -ė́jo.
1. traškėti 1: Gyvuliai išsigandę, lenciūgai tik barška, trióška. Ka paleidžia radiją, viskas turia trioškė́t. Einu per mišką – trióška, poška – eina stirnelė su septynioms kojoms. Tik vakaras ateina, tai toj klėty skamba, čirškia, poška, trióška, baladojas.
2. traškėti 6: Jūsų močiutė, prisimenu, irgi šneki buvo. Susieidavai kada, tai trioškės trioškės lig sutemstant.
3. smarkiai šalti: Jei dvidešimt penktą sausio giedra saulė, tai žinok, kad trioškė̃s, o jei apsiniaukę – žiemužė važiuos (eis į pabaigą) .
patrioškė́ti. patraškėti 2: Patrioškėdama griuvo pirma pušis.
sutrioškė́ti. sutraškėti 1: Tik sutrioškėjo, supyškėjo ir pasijutom bevirstą ant šono. Tik štai sutrioškė́jo, subildėjo tvoros ir išlaužė duris trobelės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.