sùtrius, -ė.
1. kas nešvarus, nevalyvas, apsisutrinęs: Slūginė, kuri tik mazgo [ja] paviršiumi sūdus, vadinas sùtrė. Man nepatinka toks sùtrius. Ko tu, sùtriau, lendi, dar stalą ištepsi! Paėmė tokią sùtrę – neturės gyvenimo. Dėvėk drapanas ir rūbus čystus, kad tavęs nevadintų sutre. Pirtis su jauja vainoja, o abi tokios: viena suodė, kita sutrė.
2. pašlemėkas, nenaudėlis: Ne visi toki sùtriai ir jiej. Bėk man iš akių, sùtre! Nenaudėliai jūs, sutriai, – šaukė Kmynas. Aleliumai, ginkis! Jie tave suės! Sutriai prakeiktieji!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.