troškìnti (-ýti), -ìna, -ìno. trokšti:
1. Tu troškini kitą neduodamas gerti. Netroškìnk arklių, pagirdyk. Alus netroškìs, kab išgeri. | Šitoj mėsa mane troškìna vandenio. Mane troškìna gert vis. Paskum tik vandenį geriu geriu, teip troškìna. Gira vasarą labai gerai, ne taip troškìna. varyti, versti: Myžt troškìna.
2. Smaugiąs, troškinąs. Nu jiedu imtis, nu imtis…, mato, kad jį seniukas suvisum baigia troškýt. Vėjelis skystesnis vėdavo medžių lapais, atgaivino suvytusias žoleles, atvėsino ir troškinantį orą. Po tą sutemą, po plyną skausmas smaugia ir troškina. | I visa, kas nauja, – jį tiesiog troškino ir iš proto vedė. O mane tos šnekos net troškino, nės buvo teisingos. Troškina, i gana, širdį pagadino. Trūksta dvasios, troškina. Kito nėko nėr, tik troškìna. Pradeda troškìnti, suema čia visą krūtinę spausti. Trobelė žema, aną troškìna. Muni baisiai troškìna, aš negaliu lankstyties, turiu širdį nesveiką. Pradėjo troškýt troškýt – turėjo gultis į ligoninę. Troškìnamos dujos. Atsistokie, mergele, neklaputyk galvelės, netroškýk man širdelės. Štai piktas žmogus dūšią mano slogin, tamsioj lindynėj užudaręs troškin. Ne tiektai žodžiais skolą atgaudinėja, bet su didžiu rūstavimu ir smarkumu: troškina, muša, novija ir vos nenudiria kailio artimo savo. Troškinasi dirbdamas.
3. trokšti 4: Troškìna skustas bulves, šutina tik neluptas. Vakarienei bulvių troškýsim. Smidras – seniau valgydavo ponai, su sviestu troškýdavo. Troškinti galima įvairius maisto produktus: daržoves, grybus, žuvis, bet dažniausiai troškinama mėsa. Vienas paprasčiausių valgių yra troškinta aviena su raudonaisiais pipirais.
4. slopinti, gesinti: Jei linai arba pakulos beverpiant užsidegė, tai kuodelį tujaus į tarprietį kišk ir troškink.
aptroškìnti.
1. aptrokšti
1.
2. kiek troškinti, šutinti: Puode mėsą aptroškinti.
3. apstelbti, nuslopinti: Rūpestis dėlei didžio lobio bei turto, dėlei raskašio šio svieto aptroškin Pono Dievo žodį, jeib širdyje žmogaus neliptų nė vaisiaus neštų.
4. užgesinti: Aptroškìnk anglis, išėmęs iš po pečiaus.
ištroškìnti. ištrokšti:
1. Ištroškinaũ svečius, neduodamas ilgai gerti.
2. Ir išdžiovino [vasarėlė] kieme prūdelį, ištroškino žuveles.
3. uždengus išvirti garais, iššutinti: Nulupti obuoliai ištroškinami mažame kiekyje vandens, pertrinami per sietelį, sumaišomi su cukrumi. Kaip jau išsitroškìns [žąsis],
stambiūsius kaulus liuobu išimti.
nutroškìnti. nutrokšti:
1. Ans ją nutroškìno neduodamas vandens gerti.
2. Dabar žydas vedas [berną] į pirtį nutroškýt. Pavertė vandenis į kraują ir nutroškino jų žuvis.
3. nustelbti, nuslopinti: Velinas pasėjo teip daug kūkalių …, jog jau maž visų kviečių nenutroškino. Tėviška meilė žadina kūdikių širdyje jausmus, kurie nutroškina piktus jo palinkimus.
4. šutinant panaikinti, nušutinti: Šviežios duonos, česnako, deguto išvažų sumaišę, šiltus uždeda ir nutroškina (toks landuonies gydymas) .
patroškìnti.
1. patrokšti 2: Aš ir lygioje vietoje nebepabėgu: skleroza tuoj patroškina, o į Vezuvijų karšau kaip vaikiūkštis. Ir sveiką žmogų patroškins, kas sumanys į jį įlipti; ligonis nė nemėgink! Tiek tas piliakalnis aukštas ir status.
2. patrokšti 3: Ans jau yr ne vieną arklį patroškìnęs. Tiktai tokie pargalviai i tepatroškìna arklius.
3. uždengus pavirti garais, pašutinti: Nusunkus roputes reikia truputį patroškinti, kad miltingesnės būtų, labiau sukristų. Mėsa su bulvėmis stovi krosnyje, kol pasitroškina.
4. patrokšti 8: Iškalba klausytojus prirūpina gerai klausyti, patroškina juos dasižinojimo.
pértroškinti.
1. pertrokšti.
2. sumažinti (kam) troškulį.
3. per ilgai, per daug troškinti, šutinti.
pritroškìnti
1. pritrokšti 1: Pritroškìno juodai mėlenai [šokindamas].
2. pritrokšti 4: Napaliui pasidarė taip lengva, lyg kas į pritroškintą būstą plačiai būtų atidaręs langą ir daug daug įleidęs tyro oro.
sutroškìnti. sušutinti: Grybus suverda, sutroškìna ir valgo. | Sulytus [drabužius] sukabinai į šėpą i sutroškinái.
užtroškìnti. užtrokšti:
1. Gyvuliai užtroškìnti, per visą dieną negirdyti. Užvarei tik vagą kitą ir vėl gerk – užtroškìna.
2. Toms kirmėliums užtroškýdavo ją. Jei kas nu garų užtroškintas apalptų, tai tujaus reik jį į tokią vietą nunešti, kur vėsu yra. apmarinti: Kai daro operaciją, reik žmogų užtroškìnt. Ir vėl iš naujo girtumo garai užtroškino sąmonę.
3. Smaugiu, ažutroškinu. Bet ir ruonis virvę taip smarkiai truktelėjo, kad ji jam į rankas įsikirto, o aplink jį apvyniotąjį galą taip suveržė, kad tik tik jo neužtroškino. Asilas negalėjo nė atsistoti iš vandenio ir tenai buvo užtroškytas. sunaikinti, nužudyti: Ilgaigu, ieškosite nereikiamų daiktų, manęs užutroškinti susiejot baigtų. Per plačiai šiandien yra įsikerėjusi Lietuvoje tautiška dvasia, idant būtų galima ją užtroškinti.
4. nuslopinti, nustelbti: Bet rūpestis šio svieto ir vylius bagotystės užtroškina žodį. Jei tarp erškėčių [sėkla patenka],
tad norint nuremia šaknį ir turi drėgnumo gana, bet ant galo erškėčiai užtroškina. O kuri puola erškėčiuosn, tie yra, kurie klauso, ir nuog sielavartų ir nuog turto ir gėrių gyvenimo eidami ažusitroškina ir neatneša vaisiaus.
5. užtrokšti 4: Užtroškink ugnį vandenimi. Uždėk kokį dangtį ar dangalą, kad ugnį užtroškintumi. I žemėms greitai užmeti, užtroškinì tuokart, i paliekta anglys. Atomą jug nelabai užtroškìnsi. Širdėse užtroškinat kibirkštėlę meilės Dievo.
6. sušvinkinti: Pameta ką, užtroškìna, negal trobo [je] būti. Jeigut jau ilgai rauginsi, užtroškìnsi odą, ta negerai būs, reik neužtroškìnti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.