sutrūkčioti

trū́kčioti, -ioja, -iojo. trūkčióti, -iója, -iójo;

1. už ko suėmus ar paėmus tampyti, timpčioti. . Mane žmonės iš visų pusių trūkčioja: papasakok, padėk, patark. tarpais smarkokai patraukti, retkarčiais truktelėti: Ans tiktai trū́kčio [ja],
netrauka kaip reik. Trauk vienokiai, netrūkčiok! Šitei trū́kčiodamas ir virvę nutrauksi. netolygiai ką daryti (judėti, veikti, dirbti, funkcionuoti): Arklys trū́kčioja, nevienodai veža. Sunkvežimis iriasi duobėtu miško keliuku kaukdamas, trūkčiodamas. Troleibusas dūzgia, supa, trūkčioja. Arklavaris menkas, ir [kuliamoji] mašina eita trūkčiodama. Šiame eilėraštyje vykusiai panaudotas trūkčiojantis, kapotas ritmas, laužyta eilutė. | Mūsų aiški kalba, o tie. trūkčiója, trūkčiója! Gamybos kreivė vis dar trū́kčioja.

2. traukioti į save: Seniui trūko kantrybės: jis triukšmingai stumdė ir trūkčiojo prie savęs krėslą.

3. protarpiais smarkokai timpčioti, kilnoti (pečius, antakius): Trū́kčioti pečius. Trūkčiojo žilus antakius ir neramiai žiūrėjo į ją. Martynas mandagiai linkteri galva ir trūkčioja pečiais.

4. būti traukomam, nevalingai tampytis, virpčioti, krūpčioti: Labai trū́kčio [ja] žandas – niervos. Nusgando, trū́kčioja akis vaikui. O vaikas trū́kčiojo trū́kčiojo, seilytės pradėjo eit iš burnytės, i pasdarė negyvas. Jo akys buvo užmerktos, jo gyslos trūkčiojo. Jo veidu ritosi ašaros, pečiai pamažu trūkčiojo. Veidas trūkčiojo iš skausmo. Jo veidas buvo raudonas, kietai sučiauptos lūpos trūkčiojo. Nelaimingojo kūnas spazmiškai trūkčiojo nuo kiekvieno smūgio, bet jis nerėkė, nevaitojo. | Daug dirbi – akes trū́kčioja. Jei akį trūkčioja – giminėse kas nors mirs. spurdinti, mataruoti: Kampe, įtempusi saitą ir trūkčiodama paskutiniąsias kojas, gulėjo karvė.

5. sriūbčioti valgant arba geriant.

6. šnirpščioti: O paskui trūkčiodamas nosimi, man skundėsi.

7. smarkiau reikštis su pertrūkiais, trūkinėti: Jos balsas trūkčioja, ji tankiai alsuoja, net girdėti. Prabilo jis trūkčiojančiu balsu. Trū́kčiojantis kukčiojimas. Kraujas trykšta iš žaizdos trūkčiojančia srove, stūmiais, kurie atitinka širdies susitraukimą. Trūkčiojamoji srovė.
trū́kčiojamai. Iš baimės jis kalbėjo trūkčiojamai. Kai pradedama dusti – sumažinti tempą, sustoti ir 2 – 3 kartus trūkčiojamai įkvėpti.
pečiaĩs trū́kčioti. stebėtis: O vėliau, kada marti lagaminus atidarė, moterys tik pečiais trūkčiojo.
ištrū́kčioti. išsriūbčioti: Vos ne vos ištrū́kčiojo stiklinėlę alaus.
patrū́kčioti.

1. kiek trūkčioti, gūžčioti: Ji patrūkčioja pečiais ir pakraipo galvutę.

2. kiek virpėti, suvirpčioti: Patrū́kčio [ja] dar žandas.
sutrū́kčioti

1. už ko suėmus trūktelėti, timptelėti: Sutrū́kčiok vadžias – važiuok greičiau.

2. imti virpčioti: Veidas pabalo, sustingo, nervingai sutrūkčiojo skruosto raumuo. Tada jo lūpos sutrūkčiojo, akys užsimerkė, ir skruostais pabiro ašaros.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>trū́kčioti, </b>-ioja, -iojo. trūkčióti, -iója, -iójo; <br/>1. <span class="explanation">už ko suėmus ar paėmus tampyti, timpčioti. </span>. Mane žmonės iš visų pusių trūkčioja: papasakok, padėk, patark. <span class="explanation">tarpais smarkokai patraukti, retkarčiais truktelėti: </span> Ans tiktai trū́kčio [ja], netrauka kaip reik. Trauk vienokiai, netrūkčiok! Šitei trū́kčiodamas ir virvę nutrauksi. <span class="explanation">netolygiai ką daryti (judėti, veikti, dirbti, funkcionuoti): </span> Arklys trū́kčioja, nevienodai veža. Sunkvežimis iriasi duobėtu miško keliuku kaukdamas, trūkčiodamas. Troleibusas dūzgia, supa, trūkčioja. Arklavaris menkas, ir [kuliamoji] mašina eita trūkčiodama. Šiame eilėraštyje vykusiai panaudotas trūkčiojantis, kapotas ritmas, laužyta eilutė. | Mūsų aiški kalba, o tie. trūkčiója, trūkčiója! Gamybos kreivė vis dar trū́kčioja. <br/>2. <span class="explanation">traukioti į save: </span> Seniui trūko kantrybės: jis triukšmingai stumdė ir trūkčiojo prie savęs krėslą. <br/>3. <span class="explanation">protarpiais smarkokai timpčioti, kilnoti (pečius, antakius): </span> Trū́kčioti pečius. Trūkčiojo žilus antakius ir neramiai žiūrėjo į ją. Martynas mandagiai linkteri galva ir trūkčioja pečiais. <br/>4. <span class="explanation">būti traukomam, nevalingai tampytis, virpčioti, krūpčioti: </span> Labai trū́kčio [ja] žandas – niervos. Nusgando, trū́kčioja akis vaikui. O vaikas trū́kčiojo trū́kčiojo, seilytės pradėjo eit iš burnytės, i pasdarė negyvas. Jo akys buvo užmerktos, jo gyslos trūkčiojo. Jo veidu ritosi ašaros, pečiai pamažu trūkčiojo. Veidas trūkčiojo iš skausmo. Jo veidas buvo raudonas, kietai sučiauptos lūpos trūkčiojo. Nelaimingojo kūnas spazmiškai trūkčiojo nuo kiekvieno smūgio, bet jis nerėkė, nevaitojo. | Daug dirbi – akes trū́kčioja. Jei akį trūkčioja – giminėse kas nors mirs. <span class="explanation">spurdinti, mataruoti: </span> Kampe, įtempusi saitą ir trūkčiodama paskutiniąsias kojas, gulėjo karvė. <br/>5. <span class="explanation">sriūbčioti valgant arba geriant. </span> <br/>6. <span class="explanation">šnirpščioti: </span> O paskui trūkčiodamas nosimi, man skundėsi. <br/>7. <span class="explanation">smarkiau reikštis su pertrūkiais, trūkinėti: </span> Jos balsas trūkčioja, ji tankiai alsuoja, net girdėti. Prabilo jis trūkčiojančiu balsu. Trū́kčiojantis kukčiojimas. Kraujas trykšta iš žaizdos trūkčiojančia srove, stūmiais, kurie atitinka širdies susitraukimą. Trūkčiojamoji srovė. <br/><b>trū́kčiojamai</b>. Iš baimės jis kalbėjo trūkčiojamai. Kai pradedama dusti – sumažinti tempą, sustoti ir 2 – 3 kartus trūkčiojamai įkvėpti. <br/><b> pečiaĩs trū́kčioti</b>. <span class="explanation">stebėtis: </span> O vėliau, kada marti lagaminus atidarė, moterys tik pečiais trūkčiojo. <br/><b>ištrū́kčioti</b>. <span class="explanation">išsriūbčioti: </span> Vos ne vos ištrū́kčiojo stiklinėlę alaus. <br/><b>patrū́kčioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek trūkčioti, gūžčioti: </span> Ji patrūkčioja pečiais ir pakraipo galvutę. <br/>2. <span class="explanation">kiek virpėti, suvirpčioti: </span> Patrū́kčio [ja] dar žandas. <br/><b>sutrū́kčioti</b><br/>1. <span class="explanation">už ko suėmus trūktelėti, timptelėti: </span> Sutrū́kčiok vadžias – važiuok greičiau. <br/>2. <span class="explanation">imti virpčioti: </span> Veidas pabalo, sustingo, nervingai sutrūkčiojo skruosto raumuo. Tada jo lūpos sutrūkčiojo, akys užsimerkė, ir skruostais pabiro ašaros.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.