sutuoktùvinis, -ė.
1. skirtas sutuoktuvėms: Ji sukiojo savo sutuoktuvinį žiedą aplink pirštą.
2. atliekamas per sutuoktuves, vestuvinis: Jau mudviem sutuoktuvinės dainos neuždainuos.
3. gimęs santuokoje: Sutuoktuvinis (teisėtas) vaikas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.