sutupė|ti, sutupi, sutupėjo
1. padaryti tvirtesnį aptūpus (apie paukščių jauniklius): Višta viščiukus sutupi. sngr.: Viščiukai dar nesusitupėję, kai paaugs, ir susitupės.
2. prk. subręsti; sunormalėti:
Buvo čia tokia nesutupėta valytoja. sngr.: Jis dar nesusitupėjęs (nesurimtėjęs). sutupėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.