suturtėti

turtė́ti, -ė́ja (tur̃ti), -ė́jo. darytis turtingam: Darbu, per darbą turtė́jame. Šeimos, turinčios daugiau žemės ir darbinių gyvulių, prasigyveno ir net turtėjo. Pradėjo daugėt šeimyna, pradėjom turtė́t, kiaulienus katrais metais užsiaugydavom. Nuo to laiko vargšas pradėjo turtėt. Tie prekėjai pelnydamys gausiai ir spėriai turtėdamys masino kitus. Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau. įgyti dvasinių ar kultūrinių vertybių: Kultūra ėmė turtė́ti. Žmogaus esybė šaknėja neprimatomose gelmėse ir iš ten išaugdama ji nuolatai yra turtėjusi.
įturtė́ti. pasidaryti turtingam, praturtėti: [Vaikai] tad teskiedės nu tėvo numų, kad buvo labai įturtėjusys. Kitas niekas nekaitėjo, tiktai įturtėti grobiu. Net per daug įturtė́jo.
paturtė́ti. kiek praturtėti. . įgyti kiek dvasinių ar kultūrinių vertybių: Nėra svarbu vien viduje paturtėti. Knygą perskaitęs jaučiaus paturtėjęs.
praturtė́ti, -ė́ja (pràturti), -ė́jo. pasidaryti turtingam: Jis daugiau praturtė́jo negu kiti. Uoliai dirbdamas jis gerokai praturtė́jo. Kad kiti nežinia nė iš ko tep greit pràturti. Kalbėdavo, kad pinigai dega, ale niekas nepraturtė́jo iš to. Tūliems pirm viso yra svarbu praturtėti arba žmones valdyti. Mes dar nepraturtėjome, kad tolimų šalių saldų vyną gertume. Tėvai stebėjos, iš kur taip greit galėjo praturtėt jų nenusisekėlis Alfonsiukas. Tas jo kaimynas turtingasis klausiąs susitikęs [beturtį]:
– Iš kur tu dabar teip praturtėjai? In porą metų tep praturtėjo, kad kaimynam labai pavydu buvo. Vaikų praturtėjo (susilaukė daug vaikų) . Gerdamas nepraturtėsi ir rytdienai skatiko nesudėsi. Akmuo, vis ritamas, neapželia, žmogus, bėdų blaškomas, nepraturtėja. Duosi – nenubiednėsi, vogsi – nepraturtėsi. Kol vienas praturtės, dešimts nubiednės. Jau ir mes prasiturtė́jom. Žmonės greit prasiturtė́ja. įgyti dvasinių ir kultūrinių vertybių: Per kiekvieną kelionę žmogus praturtėji kuo nors nauju ir nepakartojamu. Išsiskyrėm draugiškai, šeimininkas – nuvargęs, o mes – dvasiškai praturtėję.
suturtė́ti. labai praturtėti. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>turtė́ti, </b>-ė́ja (tur̃ti), -ė́jo. <span class="explanation">darytis turtingam: </span> Darbu, per darbą turtė́jame. Šeimos, turinčios daugiau žemės ir darbinių gyvulių, prasigyveno ir net turtėjo. Pradėjo daugėt šeimyna, pradėjom turtė́t, kiaulienus katrais metais užsiaugydavom. Nuo to laiko vargšas pradėjo turtėt. Tie prekėjai pelnydamys gausiai ir spėriai turtėdamys masino kitus. Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau. <span class="explanation">įgyti dvasinių ar kultūrinių vertybių: </span> Kultūra ėmė turtė́ti. Žmogaus esybė šaknėja neprimatomose gelmėse ir iš ten išaugdama ji nuolatai yra turtėjusi. <br/><b>įturtė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti turtingam, praturtėti: </span> [Vaikai] tad teskiedės nu tėvo numų, kad buvo labai įturtėjusys. Kitas niekas nekaitėjo, tiktai įturtėti grobiu. Net per daug įturtė́jo. <br/><b>paturtė́ti</b>. <span class="explanation">kiek praturtėti. </span>. <span class="explanation">įgyti kiek dvasinių ar kultūrinių vertybių: </span> Nėra svarbu vien viduje paturtėti. Knygą perskaitęs jaučiaus paturtėjęs. <br/><b>praturtė́ti, </b>-ė́ja (pràturti), -ė́jo. <span class="explanation">pasidaryti turtingam: </span> Jis daugiau praturtė́jo negu kiti. Uoliai dirbdamas jis gerokai praturtė́jo. Kad kiti nežinia nė iš ko tep greit pràturti. Kalbėdavo, kad pinigai dega, ale niekas nepraturtė́jo iš to. Tūliems pirm viso yra svarbu praturtėti arba žmones valdyti. Mes dar nepraturtėjome, kad tolimų šalių saldų vyną gertume. Tėvai stebėjos, iš kur taip greit galėjo praturtėt jų nenusisekėlis Alfonsiukas. Tas jo kaimynas turtingasis klausiąs susitikęs [beturtį]: – Iš kur tu dabar teip praturtėjai? In porą metų tep praturtėjo, kad kaimynam labai pavydu buvo. Vaikų praturtėjo <span class="explanation"> (susilaukė daug vaikų) </span>. Gerdamas nepraturtėsi ir rytdienai skatiko nesudėsi. Akmuo, vis ritamas, neapželia, žmogus, bėdų blaškomas, nepraturtėja. Duosi – nenubiednėsi, vogsi – nepraturtėsi. Kol vienas praturtės, dešimts nubiednės. Jau ir mes prasiturtė́jom. Žmonės greit prasiturtė́ja. <span class="explanation">įgyti dvasinių ir kultūrinių vertybių: </span> Per kiekvieną kelionę žmogus praturtėji kuo nors nauju ir nepakartojamu. Išsiskyrėm draugiškai, šeimininkas – nuvargęs, o mes – dvasiškai praturtėję. <br/><b>suturtė́ti</b>. <span class="explanation">labai praturtėti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.