tvatė́ti, tvãta, -ė́jo.
1. smarkiai degti, liepsnoti, pleškėti: Laužas tvãta. Liepsna tvata nuo daug medžių. Liepsna tvãta, jeigu dideliai užsiėmusi. Ugnis kurstoma teip tvatėjo, jogei par liepsną nė apaštolo nebgalėjo užmatyti. Tvãta ugnis, greit [pietūs] išvirs. Tvãta, eina tie linai, baisu, – užkūrė vaikai. Kibirkštys lėkė ir žaibai tvatėjo. | Ta kuknė tvãta visą dieną. Pečius dega, tvãta, o pyragai dar neminkyti. Duok širdžiai degti, tvatėti, Viešpatį Kristų mylėti. Idant su ta ugnia uždegtų širdis mūsų, kad plačiai degtų, tvatėtų.
2. pleventi, plevėsuoti: Tvata kudrės ant kepurės moterų.
3. triukšmingai kalbėti, pasakoti, plepėti: Anie linksmai tvata, t. y. kalba. Tvatė́jo tvatė́jo ar iki dvyliktos. Ta boba par visą vakarą tvatė́jo.
4. kudakuoti: Ka pradėjo visos vištos tvatė́ti!
5. dundėti: Dusliai tvatėjo smūgiai. | Laukai tvatėjo vakaro ruoša.
6. skaisčiai žydėti, tvaskėti: Jurginai tvatė́te tvatė́davo jos daržely.
atitvatė́ti, atìtvata, -ė́jo. triukšmingai, klegant atvažiuoti, atpleškėti: Kas čia do pulkas žmonių atàtvata?
pritvatė́ti, prìtvata, -ė́jo. triukšmingai prikalbėti, pripasakoti, priplepėti: Ką tau ta boba šiandien, girdėjau, teip pritvatė́jo?
sutvatė́ti, sùtvata, -ė́jo.
1. greitai sudegti, supleškėti: Viskas sutvatė́jo, sudegė. Visas miestas sutvatė́jo par vieną naktį. Ta daržinė užsidegusi, už kokią valandą visa sutvatė́jusi. Sutvatė́jo visas gyvenimas.
2. smarkiai įsiliepsnoti, suliepsnoti.
3. sutraškėti, subraškėti: Už posūkio sutvatėjo, sutraškėjo krūmų šakos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.