vaĩkinti, -ina, -ino.
1. daryti suvaikėjusį: Riebumas ir saldumas žmogų vaĩkina.
2. vadinti suvaikėjusiu: Marti anytą vis vaĩkina.
įvaĩkinti. prisiimti vaiko teisėmis svetimą vaiką: Įvaĩkinant įvaĩkinamajam gali būti duota įvaĩkinančiojo pavardė. Dievas sutvėręs jį. ant savo paties paveikslo ir jį sau įvaikinęs.
suvaĩkinti. padaryti suvaikėjusiu: Laikas jį sugraužė ir suvaĩkino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.