suvaikštinėti
vaikštinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. vai•kštinėti, -ėja, -ėjo. vaikščioti:
1. Vaikštinė́t tai reikia senam, – kraujas išsijudina. Kad nevaikštinė́tum [, tai neskaudėtų kojos],
al kaipgi nevaikštinė́si, tai te reikia, tai te reikia. Vilkas, visą amžių pėsčias vaikštinėjęs, užsimanė pabandyti nors sykį, ar smagu važinėti. Sako, kviečiai – tai gali katinas po viršų vaikštinė́t (labai geri, tankūs) . Dovana pėsčia nevaikštinėja. O tėveli, pasigesim mes tavęs, kur tavo takeliai vaikštinėti. Tiktai atrasi kojų pėdeles po daržą vaikštinėtas. Tavo pėdus vaikštinėtus šluotele iššluosiu.
2. Jau man geriau, jau po truputį vaikštinė́ju. Žiemą, kai vaikštinė́t sunku, [vaikas] būna mokykloj. Kai aš paaugėjau, vaikštinėt pradėjau, ir nuėjau į stainelę žirgelių žiūrėti. Gyvensiu juosemp ir vaikštinė́siu tarp jų ir būsiu jų Dievu.
3. Šen ir ten vaikščioju, vaikštinėju. Suspaudi [vyšnios] vytelę, va šiteip, ir iš lengvėlio vaikštinė́ji [ieškodamas vandens gyslos]. Būdavo, mes grėbiam, laužus statom ar miežius, ana. stovi, vaikštinėja. Jei starkas po sodybą vaikštinėja, tuose namuose bus krikštynos. Ateidė vilkalokas, po selas vaikštinė́jo. O ryto [j] rytą anksti ateik pas šulnį ir tę vaikštinėk, būk dar besidarbuojąs. Vaikštinėjo tėvulis pabarėmi parugėmi. Pamačiau mergytę pakrančiais vaikštinėjant. Kur jy vaikštinė́jo, te oras kvepėjo. Klausčio tevęs, dukruže, kur tu vaikštinėjai. Mėnuo viens vaikštinėjo, aušrinę pamylėjo. Vaikštinė́ja kaip nečėsėlis. Auksas kreivais keliais vaikštinėja. Vaižgantas labai mėgo vaikštinėti po Kauno apylinkes. Ramiau ten, žolynukai, vaikštinė́ji sau, o čia ant gatvės. Jeigu nebėr labai darbų, tai ant rytojaus [po šienapjūtės] teip sau vaikštinė́ja, pogulio gulia ilgai. Vaikštinė́damos pro langelį pasdairinėja. Karaliūnas nuliūdęs vaikštinė́jo po sodą. Sode kas dieną dvi tris valandas vaikštinėjuosi. Vaikštinėjas pasiramsčiuodamas plona lazdele po sodą.
4. Tai va par krikšto tėvą ir buvau, dvejus metus vaikštinė́jau iš Miliūnų [į mokyklą]. Jei vaikštinė́stat pale vakaruškas, tai iš algos atskaitysma. Maž kasdiena neturtis vaikštinėja pas bagočių prie pinigų. Savo gerą daugel kartų reikia vaikštinėt ir nusiėmus kepurę gražiai prašinėt.
5. Mano vaikštinė́ta daugal po svietą, visa išmaišęs. Vaikštinėdamas po svietą nuejo į miestą, kur karalius gyveno. Aš vaikštinė́t ne mėgėja pagal kiemus, dirbu. Aš niekur nevaikštinė́davau, tik dirbu ir dirbu. Vaikštinė́ji vaikštinė́ji, kojas pargurini ir nėra [nieko pirkti]. Aš, grįžęs iš tokio pragaro, tik vaikštinėčiau per kaimynus. Tai jum i reikia šitei vaikštinė́tienai po kaimus? Ir našlaitis vaikštinė̃s be vietos, ir senelis su tarbom. Vaikštinė́jo V. Jėzus nuog miesto ing miestą, idant darytų valią tėvo savo.
6. Vaikštinė́jom po pasaulį, neradom savo vietos.
7. vaikščioti 9: Kurie alksta ir trokšta teisybės…, idant čia visados vaikštinė́tų teisybėje.
8. vaikščioti 10: Metai ant patalo gulėjo, vartinėjau, aš prie jų vaikštinė́jau.
9. vaikščioti 11: Iš abiejų šalių to upelio po kaimenę galvijėlių vaikštinėjo.
10. vaikščioti 17: Na kaipgi te bus, mašinos vaikštinė̃s palangėm, be ratų! Įtaisė du garlaiviu: „Keistutį“ ir „Nerį“, kuriuodu vaikštinėjo nuo Kauno iki Tilžei. An ežero vaikštinė́jo [laiveliu].
11. vaikščioti 20: Ir tik tada, kai pajuto, kad iš siaubo sustingęs kraujas vėl vaikštinėja gyslomis, Akvilė išėjo pro duris.
12. vaikščioti 21: Vaikštinė́ja šalim debesiokai, [kad] neažnešt lietaus!
13. vaikščioti 23: Žvakutės kai kada va, būdavo, kaip ir vaikštinė́ja, kaip ir nuo oro kokio.
14. vaikščioti 24: Keistas jausmas vaikštinėjo krūtine.
apvaikštinė́ti. apvaikščioti:
1. Tai mat miško pasilgę auklėjo šilelį: kasdien apvaikštinė́jo kožną pakraštėlį. Jis žėdną rytą apvaikštinė́ [ja] savo ūkį.
2. Senis apvaikštinėjo pažįstamus, bet nė vienas nieko tikro negalėjo pasakyt apie jį. Visas pirkias apvaikštinė́jo, visus kampus apsdairinėjo. Dyvijos tada netikrumui jų ir apivaikštinėjo miestelius, aplink gulinčius, mokydamas. Išgirdęs ant Dievo kūno lietuvišką giedojimą apvaikštinėjant ant šventoriaus stacijas su procesija.
3. apvaikščioti 8: Katolikai… ir anuo metu atminimą šventųjų apvaikštinė́jo. Su dide jas. linksmybe ir nobažnumu apvaikštinėjo. Apivaikštinėta buvo diena gimimo Herodo.
išvaikštinė́ti. išvaikščioti:
1. Susirinkusieji išvaikštinė́jo.
2. Vaikai išvaikštinė́jo, išvažinė́jo; kur Biržuos gyvena, da labiau atvažiuoja.
3. Visus pašalius išvaikštinė́jau ir neradau avių. Grybaudamą išvaikštinė́jo visą medžią. Išvaikštinėti Lietuvą geografijos mokslo tikslu.
4. išvaikščioti 5: Pusdienį išvaikštinė́jome po mišką.
5. išvaikščioti
6. Ėjo išsivaikštinėti ir teip savo nuliūdimą prabaidyti.
6. išvaikščioti 12: Jojai čebatai dabar neišvaikštinė́ti.
nuvaikštinė́ti.
1. nuvaikščioti 1: Senelė vis dar nuvaikštinė́ja į bažnytėlę. Nusivaikštinėčià vidurin laukelio, prisiglausčia in akmenėlį.
2. nuvaikščioti 4: Katino pėdais nuvaikštinė́ju duoną (toks kepamos duonos papuošimas) .
3. vaikštinėjant nuvargti: Šiandien nusivaikštinė́jau. Vai Dievuli muno, kaip šiandieną liūdna, nusivaikštinė́jau kaip bitelė viena. Nusivaikštinėjau kaip gulbelė viena.
pavaikštinė́ti; . pavaikščioti:
1. Išėjus viena su juo pavaikštinėti, ji jam tai pasakė – ne tiesiogiai, o taip… aplinkui, žinoma. Laukia, po pirkelę pavaikštinė́ja. Kitą kartą vienas klebonas išejo į sodną pavaikštinėt. Į Šakališkių piliakalnį mes vesdavome pasivaikštinėdami jaunesniuosius svečius. Susieidavo pasivaikštinėtų, pasišnekėtų. Int galo molo eita pasivaikštinė́ti. Kelkis, dukrele, gana tau gulėt, eik su draugelėm pasivaikštinėt. Eisiu in darželį pasivaikštinė́t, su žalia rūtele pasikalbinė́t.
2. Pavaikštinė́ [ja] da, o tei tai sunykęs, sudžiūvęs. Nebegaliu pavaikštinė́t, nebegaliu nieko. Teip senis ir ligotas ramčio turisi ir truputį pavaikštinėja.
3.
4. dažnai persikelti kitur (gyventi ar dirbti): Pasvaikštinė́jo [tėvai] po svietą, žemę dirbo visiem – gaspadoriam pusė ir tau pusė.
5. pavaikščioti 6: Prasimanius sykį vieną ar du aviliu bičių… reikia tik mokėti ir netingėti apie juos pavaikštinėti.
parvaikštinė́ti. parvaikščioti:
1. Vai pareinu, parvaikštinėju žalia rūtele pasiremdama.
2. vaikštinėjant nuvargti: Parsivaikštinė́jau po žalią girelę, juodą purvynėlį.
pérvaikštinėti. pervaikščioti:
1. [Nusidėjėliai] pervai•kštinės ižg didžio karščio ing vandenį šaltą sniegų.
2.
pravaikštinė́ti. pravaikščioti:
1. Dvi savaites pravaikštinė́jo namie, nėjo darban.
2. Pravaikštinėjęs darbininkas netenka užmokesčio už visą pravaikštos laiką.
3. pravaikščioti. Prasivaikštinė́k biškį, tuo [j] iš kinio valgyti negausi.
privaikštinė́ti. privaikščioti
1. Prisivaikštinė́j [o] ik valiai.
suvaikštinė́ti.
1. suvaikščioti 1: Anas suvaikštinė́j [o] Kazokump.
2. suvaikščioti
3.
3. suvaikščioti
4. Šituos namus Dievo, tuos namus maldos, kuriuosn visi susivai•kštinėjame, bažnyčia vadiname. Anie ižg miestų, ižg tolo suvaikštinė́jos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.