valū•toti, -oja, -ojo. vatuloti.
apvalū•toti.
1. apvatuloti, apvelti: Karvė be dantų – nebegali sukramtyt: apvalū•toja ir išmeta [kąsnį].
2. storai aprengti, aptūloti: Piemenį apvalū•tojo, kad ir paeit nebegali.
atvalū•toti. atlaužti, atvelti. . [Jie] duonos neriekia peiliu: žėdnas priejęs atsivalū•toja iš puskepalio, ir gana.
suvalū•toti. suvolioti, sumaigyti: Duoną suvalū•tojo kaip sniego gniužulą, tik paskui suvalgė.
užvalū•toti. patėkšti, užvelti: Užvalū•tojo bliūdą žuvų, bakaną duonos – ir tiešykis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.