vam̃bryti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).
1. amsėti, loti: Šuo vam̃brija i vam̃brija – kas norintais, sakau, čia jau y [ra]. Kas uždraus šuniui vam̃bryti?! Margi, ko čia dabar vam̃briji, ar neisi į būdą!
2. įkyriai kalbėti, taukšti, tauzyti, zaunyti: Vam̃brija i vam̃brija vis tą patį, o naudos nė už grašį. Vam̃brijo ant viso miestelio tokius pliurpalus. Pradės, tai vam̃brys vam̃brys kai koks šuo. Vam̃brija bobos, ka tu išvažiuosiąs, anos neimsiąs. Vam̃bryk nevam̃brijęs – vis tiek nieko negausi. Juk negali vis pristojęs vam̃bryt – dirbk, dirbk, dirbk! Ir vam̃brija kaip šuo pažabotas.
3. dambryti.
atvam̃bryti. atidaryti, atlapoti: Atvam̃brijo duris lig galo ir išlėkė.
nuvam̃bryti
1. nuloti, nuamsėti.
2. nukalbėti, nušnekėti: Girtas nuvam̃brijo čystai vėjus.
pavam̃bryti.
1. paamsėti.
2. pakalbėti, pataukšti: Kerenskis leis dar truputį pavambryti.
privam̃bryti. pritaukšti, priplepėti: Privam̃brijo tiek, ka i galva pradėjo skaudėti. Ėsk nevambryjęs, kai paėsi prisivam̃brysi!
suvam̃bryti
1. suamsėti, suskalyti: Subaubė tvarte karvės, suvambrijo ir gūdžiai ėmė kaukti šunes.
2. piktai ką pasakyti, suburbėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.