suvardinti

var̃dinti (-yti), -ina, -ino. vardìnti (-ýti), -ìna, -ìno. vardyti:

1. Ar jau vardino [vaiką] ?

2. Abrahamas vėl vedė moterį, vardinamą Ketura.

3. Danutė greit ėmė vardinti būsimosios puotos dalyvius. Vieną po kito vardinau motinai valstybes.

4. Var̃dino var̃dino [rožę],
kol užvardino. Davė žolyčių, vaistų, da var̃dino, ir po kelių dienų sugijo.
apvar̃dinti. apvardyti 2: Eik pas čaraunyką, tau rožę apvar̃dins, ir pagysi.
įvar̃dinti. įvardyti:

1. Straipsnius šiaip įvar̃dino. vardą duoti: Jam kap ir tas pats: kap tėvai norėjo, tep ir įvar̃dino.

2. Įvar̃dink vardus visų savo draugų.

3. Negerai, kai sako ir invar̃dina, kas sakė. Tai da jam turi gerai įsakyt, įvardyt, tai da padaro, o jeigu ne, tai ne.

4. įvardyti
5.
išvar̃dinti. išvardyti:

1. Ežeras Paršu išvar̃dytas yra.

2. Visos išvar̃dintos veislės. Sviežiai numiręs – ižvardìno [per šermenų maldas]. Aš jau visus upelius išvar̃dinau. Rasutė galėtų išvardinti visą būrį nykštukų, kurie gyvena girioje. Sangrąžiniai veiksmažodžiai išvardintųjų charakteristikų neturi.
pavar̃dinti

1. pavardyti 1: Paklusnūs kažkokiai nepavardinamai galybei pakyla užkritę požemių palubiai daugybės kambarių ir koridorių. | Pagal skaičiaus vardų, t. y. šeimynų vardais pavardinta.

2. paminėti vardais: Ir kitus pavar̃dino sykiu.
pérvardinti. pervardyti: Jie pérvardino kiteip tą vietą. Vienas XVIII amžiaus astronomas pervardino visus žvaigždynus.
suvar̃dinti. padaryti vardu, asmenvardžiu: Dirbtiniai vardai atsiranda dvejopai: vienus nusikala ar iš bendrinių žodžių suvardina patys tėvai, kitus sugalvoja kalbininkai ar kalendorininkai.
užvar̃dinti. užvardyti:

1. Kadgi visaip tas balas ir užvar̃dina. Gimė Petro dieną, ir užvar̃dino Petru. Neatmenu dar̃, nei kap tas paukštis užsivar̃dina.
2.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'suvardinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>var̃dinti</b> (-yti), -ina, -ino. vardìnti (-ýti), -ìna, -ìno. vardyti: <br/>1. Ar jau vardino [vaiką] ? <br/>2. Abrahamas vėl vedė moterį, vardinamą Ketura. <br/>3. Danutė greit ėmė vardinti būsimosios puotos dalyvius. Vieną po kito vardinau motinai valstybes. <br/>4. Var̃dino var̃dino [rožę], kol užvardino. Davė žolyčių, vaistų, da var̃dino, ir po kelių dienų sugijo. <br/><b>apvar̃dinti</b>. apvardyti 2: Eik pas čaraunyką, tau rožę apvar̃dins, ir pagysi. <br/><b>įvar̃dinti</b>. įvardyti: <br/>1. Straipsnius šiaip įvar̃dino. <span class="explanation">vardą duoti: </span> Jam kap ir tas pats: kap tėvai norėjo, tep ir įvar̃dino. <br/>2. Įvar̃dink vardus visų savo draugų. <br/>3. Negerai, kai sako ir invar̃dina, kas sakė. Tai da jam turi gerai įsakyt, įvardyt, tai da padaro, o jeigu ne, tai ne. <br/>4. įvardyti 5. <br/><b>išvar̃dinti</b>. išvardyti: <br/>1. Ežeras Paršu išvar̃dytas yra. <br/>2. Visos išvar̃dintos veislės. Sviežiai numiręs – ižvardìno [per šermenų maldas]. Aš jau visus upelius išvar̃dinau. Rasutė galėtų išvardinti visą būrį nykštukų, kurie gyvena girioje. Sangrąžiniai veiksmažodžiai išvardintųjų charakteristikų neturi. <br/><b>pavar̃dinti</b><br/>1. pavardyti 1: Paklusnūs kažkokiai nepavardinamai galybei pakyla užkritę požemių palubiai daugybės kambarių ir koridorių. \| Pagal skaičiaus vardų, t. y. šeimynų vardais pavardinta. <br/>2. <span class="explanation">paminėti vardais: </span> Ir kitus pavar̃dino sykiu. <br/><b>pérvardinti</b>. pervardyti: Jie pérvardino kiteip tą vietą. Vienas XVIII amžiaus astronomas pervardino visus žvaigždynus. <br/><b>suvar̃dinti</b>. <span class="explanation">padaryti vardu, asmenvardžiu: </span> Dirbtiniai vardai atsiranda dvejopai: vienus nusikala ar iš bendrinių žodžių suvardina patys tėvai, kitus sugalvoja kalbininkai ar kalendorininkai. <br/><b>užvar̃dinti</b>. užvardyti: <br/>1. Kadgi visaip tas balas ir užvar̃dina. Gimė Petro dieną, ir užvar̃dino Petru. Neatmenu dar̃, nei kap tas paukštis užsivar̃dina. <br/>2.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.