suvargėti

vargė́ti, -ė́ja, -ė́jo. várgėti, -ėja, -ėjo

1. darytis neturtingam, vargingam.

2. darytis suvargusiam, sunykusiam, menkėti: Kasdie žmogus sensti ir vargė́ji.
išvargė́ti. labai pavargti, išvargti: Esam išvárgėję iš sunkių darbų.
pavargė́ti. kiek sunkiai, vargingai pagyventi, pavargti: Priseis pavargė́t be mėsos. Ažsikorei vargą, tai ir pavargė́k – valgai duoną su druska. Kap mes pavargė́sim be jo.
suvargė́ti. pavargti, suvargti: Dabar skubėk namo, visai suvargėjai!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vargė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. várgėti, -ėja, -ėjo<br/>1. <span class="explanation">darytis neturtingam, vargingam. </span> <br/>2. <span class="explanation">darytis suvargusiam, sunykusiam, menkėti: </span> Kasdie žmogus sensti ir vargė́ji. <br/><b>išvargė́ti</b>. <span class="explanation">labai pavargti, išvargti: </span> Esam išvárgėję iš sunkių darbų. <br/><b>pavargė́ti</b>. <span class="explanation">kiek sunkiai, vargingai pagyventi, pavargti: </span> Priseis pavargė́t be mėsos. Ažsikorei vargą, tai ir pavargė́k – valgai duoną su druska. Kap mes pavargė́sim be jo. <br/><b>suvargė́ti</b>. <span class="explanation">pavargti, suvargti: </span> Dabar skubėk namo, visai suvargėjai!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.