suviaukšnoti

viaukšnóti, -ója, -ójo

1. iš lėto, retsykiais viauksėti: Šuniukas viaukšnó [ja],
t. y. lodinė [ja]. Po pirma viaukšnójo i viaukšnójo, o pasku ka pradėjo loti, bėgioti. Visą vakarą šunaitis viaukšnó [ja] i viaukšnó [ja]. Šunelis viaukšnó [ja]:
gal ką jaučia ateinant, gal ko prašo. Svetimas žmogus yr, girda, ka rokuojamos, i viaukšnó [ja]. Dzidorius tuomet parvežė jį, vos tik pradėjusį viaukšnoti.

2. plepėti, taukšti: Ko čia viaukšnóji niekus!?
suviaukšnóti. suvampsėti, suviauksėti: Antai lapė už kalniuko suviaukšnójo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>viaukšnóti, </b>-ója, -ójo<br/>1. iš <span class="explanation">lėto, retsykiais viauksėti: </span> Šuniukas viaukšnó [ja], t. y. lodinė [ja]. Po pirma viaukšnójo i viaukšnójo, o pasku ka pradėjo loti, bėgioti. Visą vakarą šunaitis viaukšnó [ja] i viaukšnó [ja]. Šunelis viaukšnó [ja]: gal ką jaučia ateinant, gal ko prašo. Svetimas žmogus yr, girda, ka rokuojamos, i viaukšnó [ja]. Dzidorius tuomet parvežė jį, vos tik pradėjusį viaukšnoti. <br/>2. <span class="explanation">plepėti, taukšti: </span> Ko čia viaukšnóji niekus!? <br/><b>suviaukšnóti</b>. <span class="explanation">suvampsėti, suviauksėti: </span> Antai lapė už kalniuko suviaukšnójo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.