vilbė́ti, vìlba (vil̃ba), -ė́jo.
1. čiulbėti, ulbėti: Čilba vìlba šilinės paukštelės. Čilba vilba girios paukšteliai. Čilba vilba paukštelė an marių. Čiulba vilba verumbėlė – tai gražus balselis. Kiekvieną rytą rypsuoja, vilba, dainuoja – kirdina saulę.
2. meiliai kalbėti: Kieno liežuvis dažnai vilba, tas ir šuniu kartais ingelia.
3. skambėti, žvangėti: Žiba tvaska padkavėlės, padkavėlės, čiuža vilba kamanėlės.
suvilbė́ti. suburkuoti: Du karveliai klane gėrė, begerdami suvilbėjo, karvelėliai suvilbėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.