suvilniuoti
vilniúoti, -iúoja, -iãvo. vilnyti:
1. Ežero bangelės. tik vilniúoja, raibuliuoja. Važiuoju per ežerą – vilniúoja jau. Ežeras vilniúoja – kap reiks persiirt? Paregėjo jūrės vandenis vilniuojant. Vandenys taškos, ir vilniuoja bala. Laiva plaukdama judino vandenį i taisė užpakaly ilgą vilniuojančią juostą. | Rugiai vilniúo [ja],
linguo [ja]. Jei javai sunkiai vilniúo [ja] – kris grūdai. Viršum lėtai vilniuojančų rugių virveno vieversys. Kalneliais bevilniuoją laukai skęsta lengvoje ūkanoje. Įkaitę dūmai vilniavo pamaži palubėse ir iš lėto lėkė ant aukšto.
2. Vilniuoja, banguoja dainelė liūdna. Tai mūsų jausmai ten vilniuoja ir grįžta atgal atsimušę.
3. vilnyti 4: Vėjas buvo pradėjęs smarkiai pūsti, rugius vilniuoti.
atvilniúoti. atvilnyti 2: Prie kūno limpančius marškinius retkarčiais glostė nuo gelstančių rugių atvilniavęs vėjas.
suvilniúoti. suvilnyti: Vanduo tyliai suvilniavo. | Rugių laukas žaliu javu sujudėjo, suvilniavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.