suvinčiavoti

.
viñčiavoti, -oja, -ojo (winczować, вiншaвaць). vinčiavóti, -ója, -ójo.

1. tuokti: Vinčiavota motė. Regėjau, kap juos vinčiavójo. Kunigas po mišiai gali ir nebevinčiavóti. Surašykit jūs visus mano vaikus, kolei da aš nevinčiavótas. Išein kunigėlis baltas, kaip avinėlis nekaltas. Ir pradėjo vinčiavoti, baltas rankas kryžiavoti. Kad paukšteliai pračiulbės, o žuvelės prakalbės, tada mudu, bernužėli, kunigėlis vinčiavõs. Mane jauną vinčiavojo, pentinėlius turgavojo. Vakar tavo mergužėlę vinčiavoti vežė. Parvežė porą, ant kurios švents vyskupas pas dievstalį šventą viñčiavodamas kaip reik žegnonę buvo padėjęs. Kai boba perša, velnias vinčiavoja. Sėsk, kai vinčiavõs, pristovėsi. Kada mudu vinčiavosvos, ar šį rudenėlį? Any [s] vinčiavójos nedėlion. Bažnyčioj vinčiavõsis. Eikš, mergyte, į bažnyčią, duosva vinčiavotis. Jei tu nori su manim ženytis, tai turėtum važiuot vinčiavotis an grįžkelės.

2. sveikinti, pagerbti: Tada tėvai, giminės, gentys, draugai ir kaimynai linguoja (vinčiavója) ir linki jauniesiems visokios laimės.

3. linkėti: Mergelės linksmais balseliais, vaikinai gražiai vamzdeliais vienas kitam vinčiavojo, jog pavasaris užstojo.
apsiviñčiavoti susituokti: Ji jau apsivinčiavojo.
atviñčiavoti. ištuokti: Dabar atvinčiavója ir vėl suvinčiavoja.
nuviñčiavoti. nuperti, nupliekti, nušventinti: Jeigu boba matai, kad durna, tai nuvinčiavójai bent kartą, ir pasitaisis.
paviñčiavoti.

1. sutuokti: Grįžta iš bažnyčios pavinčiavóti [jaunieji]. Pasivinčiavójo bažnyčioj. Pasvinčiavojo su karaliūčia.

2. pasveikinti: Pavinčiavójėm savo ūkvedį glauniai dideliai. Garbinu Dievą ir jo Majestotą, pavinčiavoju tais linksmais žodžiais.
priviñčiavoti. privinčiavóti. sutuokti: Nuejom, ir mus privinčiavójo. priskirti: Baudžiava mums privinčiavota kai marti. Vargas mums privinčiavotas kai marti.
suviñčiavoti, suvinčiavóti. sutuokti: Suviñčiavok juosius, kad anie nepludungautum. Palaidot galėjo ir mokytojis, suviñčiavoti – tik kunigas. Seniau kunigai sakydavo – nevalnia [skirtis],
suvinčiavota, pragaran eisi. Gailiai verkė mergužėlė jau suvinčiavota. Eisva vedu pri klebono, kad suvinčiavótų. Pribūk ir tu į tą miestą, ten yra bažnyčia ir kunigas, ten mudu suvinčiavos. Suvinčiavotieji. Dabar any [s] nesusvinčiavóję. Nebuvo iš ko, tai nuėjo ir tep susiviñčiavojo. Tas jaunikis šitą išmetė, tą įsisodino, kuri parėjo, nuvažiavo, susivinčiavojo – ir gyveno laimingai.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>viñčiavoti, </b>-oja, -ojo (winczować, вiншaвaць). vinčiavóti, -ója, -ójo. <br/>1. <span class="explanation">tuokti: </span> Vinčiavota motė. Regėjau, kap juos vinčiavójo. Kunigas po mišiai gali ir nebevinčiavóti. Surašykit jūs visus mano vaikus, kolei da aš nevinčiavótas. Išein kunigėlis baltas, kaip avinėlis nekaltas. Ir pradėjo vinčiavoti, baltas rankas kryžiavoti. Kad paukšteliai pračiulbės, o žuvelės prakalbės, tada mudu, bernužėli, kunigėlis vinčiavõs. Mane jauną vinčiavojo, pentinėlius turgavojo. Vakar tavo mergužėlę vinčiavoti vežė. Parvežė porą, ant kurios švents vyskupas pas dievstalį šventą viñčiavodamas kaip reik žegnonę buvo padėjęs. Kai boba perša, velnias vinčiavoja. Sėsk, kai vinčiavõs, pristovėsi. Kada mudu vinčiavosvos, ar šį rudenėlį? Any [s] vinčiavójos nedėlion. Bažnyčioj vinčiavõsis. Eikš, mergyte, į bažnyčią, duosva vinčiavotis. Jei tu nori su manim ženytis, tai turėtum važiuot vinčiavotis an grįžkelės. <br/>2. <span class="explanation">sveikinti, pagerbti: </span> Tada tėvai, giminės, gentys, draugai ir kaimynai linguoja (vinčiavója) ir linki jauniesiems visokios laimės. <br/>3. <span class="explanation">linkėti: </span> Mergelės linksmais balseliais, vaikinai gražiai vamzdeliais vienas kitam vinčiavojo, jog pavasaris užstojo. <br/><b>apsiviñčiavoti</b> <span class="explanation">susituokti: </span> Ji jau apsivinčiavojo. <br/><b>atviñčiavoti</b>. <span class="explanation">ištuokti: </span> Dabar atvinčiavója ir vėl suvinčiavoja. <br/><b>nuviñčiavoti</b>. <span class="explanation">nuperti, nupliekti, nušventinti: </span> Jeigu boba matai, kad durna, tai nuvinčiavójai bent kartą, ir pasitaisis. <br/><b>paviñčiavoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sutuokti: </span> </span> </span> Grįžta iš bažnyčios pavinčiavóti [jaunieji]. Pasivinčiavójo bažnyčioj. Pasvinčiavojo su karaliūčia. <br/>2. <span class="explanation">pasveikinti: </span> Pavinčiavójėm savo ūkvedį glauniai dideliai. Garbinu Dievą ir jo Majestotą, pavinčiavoju tais linksmais žodžiais. <br/><b>priviñčiavoti</b>. privinčiavóti. <span class="explanation">sutuokti: </span> </span> </span> Nuejom, ir mus privinčiavójo. <span class="explanation">priskirti: </span> Baudžiava mums privinčiavota kai marti. Vargas mums privinčiavotas kai marti. <br/><b>suviñčiavoti, </b>suvinčiavóti. <span class="explanation">sutuokti: </span> </span> </span> Suviñčiavok juosius, kad anie nepludungautum. Palaidot galėjo ir mokytojis, suviñčiavoti – tik kunigas. Seniau kunigai sakydavo – nevalnia [skirtis], suvinčiavota, pragaran eisi. Gailiai verkė mergužėlė jau suvinčiavota. Eisva vedu pri klebono, kad suvinčiavótų. Pribūk ir tu į tą miestą, ten yra bažnyčia ir kunigas, ten mudu suvinčiavos. Suvinčiavotieji. Dabar any [s] nesusvinčiavóję. Nebuvo iš ko, tai nuėjo ir tep susiviñčiavojo. Tas jaunikis šitą išmetė, tą įsisodino, kuri parėjo, nuvažiavo, susivinčiavojo – ir gyveno laimingai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.